Atsisveikinkite su duobėtais keliais: augalai gali atnaujinti asfaltą

Nesvarbu, ar vairuoji tik kartais, ar tai yra tavo kasdienis darbas – duobės kelyje visada kelia nemalonumų. Tačiau neseniai atliktas mokslinis atradimas gali pakeisti šią situaciją. Pasirodo, kad asfaltas gali pats atsinaujinti. Ir visa tai – dėka netikėto ingrediento: augalų sporų. Galbūt ateityje duobės taps praeitimi, o keliai visada bus lygūs ir saugūs?

Dėmesio centre – samanos 

Velso Swansea universiteto ir Londono King’s koledžo mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Čilės Bío-Bío universiteto, sukūrė eksperimentinę medžiagą, gautą iš samanos.

Kaip pranešama, tyrėjai naudojo mašininio mokymosi algoritmus, kad ištirtų, kaip bitumas – klampi juoda medžiaga asfalte – oksiduojasi ir kietėja, reaguodamas į aplinkos veiksnius. 

Yra žinoma, kad kai bitumas pasiekia tam tikrą kietėjimo ribą, jis pradeda trūkinėti, o ne išsitempia po dideliais krūviais.

Kai bitumas sukietėja virš tam tikro slenksčio, jis pradeda trūkinėti, o ne išsitempia po dideliais krūviais.

Norint išgydyti pradines mikrotrūkias, kad jos neperaugtų į didesnes ir vėliau nesudarytų duobių, būtina atjauninti oksiduotą bitumą. Čia į pagalbą ateina augalų sporos, tiksliau – elnio ragų samanų (Lycopodium clavatum) sporos.

Augalų sporos gelbsti kelius

Mokslininkai naudojo įvairius cheminius metodus, kad iš šių sporų pašalintų reprodukcines ląsteles, kurias samanos gamina ir išskiria kaip dalį savo reprodukcinio ciklo. 

Tada jie sporas apipylė saulėgrąžų aliejumi, ir pridėjo prie bitumo, naudojamo mažiems asfaltiniams gabaliukams.

Kai asfaltas buvo veikiamas sąlygų, sukeliančių įtrūkimus bitume, sporos sprogo ir išleido saulėgrąžų aliejų, kuris atjaunino oksiduotą bitumą ir užpildė įtrūkius, kurie visiškai išnyko per mažiau nei valandą.

„Mūsų tyrimai siekia atkurti gamtoje pastebimas gijimo savybes. Pavyzdžiui, kai medis ar gyvūnas sužeidžiamas, jų žaizdos natūraliai užgyja. Sukūrus asfaltą, galintį patį save išgydyti, būtų įmanoma ženkliai pailginti kelių tarnavimo laiką ir sumažinti poreikį nuolat taisyti duobes“, – teigė Londono King‘s koledžo mokslininkas dr. Francisco Martin-Martinez.

Šiuo metu mokslininkai dirba su pažangiausiomis „Google Cloud“ dirbtinio intelekto priemonėmis, kad kompiuteryje modeliuotų bitumo elgesį veikiant įvairiems aplinkos veiksniams, taip pat sukūrė naują duomenimis pagrįstą modelį, siekiant paspartinti atomistines simuliacijas.