Asteroido smūgio Žemei būtų galima išvengti: įvertintas branduolinio ginklo scenarijus

Iki šiol mintis panaudoti branduolinį ginklą prieš į Žemę skriejantį asteroidą buvo laikoma rizikinga. Tačiau laboratorijoje mokslininkų atlikta simuliacija paneigė iki tol vyravusius argumentus, susijusius su galimu asteroido subyrėjimu į daugybę pavojingų fragmentų, kurie galėtų sukelti dar didesnę žalą nei vienas smūgis.

Atliktas eksperimentas

Tarptautinės mokslininkų komandos tyrimas parodė, kad tam tikros sudėties asteroidai gali sugerti milžinišką energijos kiekį nesubyrėdami – o kai kuriais atvejais net sustiprėti. Tai iš esmės keičia požiūrį į vadinamąjį „paskutinės išeities“ planetos gynybos scenarijų. Planą, kuris apibūdina branduolinio užtaiso panaudojimą kritiniu atveju – kai asteroido suvaldymui nepadėtų kiti metodai ar jis tiesiog jau būtų per arti.

Oksfordo universiteto fizikai kartu su partneriais panaudojo „CERN HiRadMat“ įrenginį ir didelės energijos protonų pluoštus nukreipė į tikrą geležinį meteoritą – metalų turinčio asteroido pakaitalą. Eksperimentas pirmą kartą leido realiu laiku stebėti, kaip asteroido medžiaga reaguoja į itin galingą energijos impulsą – panašų į tą, kuris būtų naudojamas nukreipimo scenarijuje.

Mokslininkų komanda lazeriais užfiksavo paviršiaus virpesius ir juos matavo visos energijos poveikio metu. Kitaip nei tikėtasi, uoliena nesuskilo – jos struktūra perskirstė įtampą ir tapo atsparesnė. O kuo greičiau asteroidas buvo veikiamas, tuo jis geriau išsklaidė energiją.

Kodėl tai keičia planetos gynybos strategiją

Iki šiol dauguma planetos gynybos planų rėmėsi tik švelniais metodais – pavyzdžiui, kosminio aparato smūgiu, kuris pamažu pakeičia asteroido orbitą. 2022 m. NASA DART misija jau buvo sėkmingai pakeitusi mažo asteroido kryptį. Tokia strategija veikia, jei objektas aptinkamas pakankamai anksti ir yra nedidelis. Tačiau didesnio kūno ar vėlyvo aptikimo atveju energijos paprasčiausiai nepakaktų.

Naujasis tyrimas rodo, kad labai stipri energija galėtų būti panaudota ne asteroidui susprogdinti, o jį nukreipti. Sprogimas šalia paviršiaus išmestų dalį medžiagos į vieną pusę, todėl pats asteroidas būtų lengvai pastumtas į kitą.

Tai reiškia, kad atsiranda reali priemonė scenarijui, kai kiti nukreipimo metodai būtų per lėti arba neefektyvūs.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kosminis susidūrimas: kas nutiks, jei asteroidas YR4 2032 m. smogs į Mėnulį

Kosminės katastrofos galimybė

Nors kol kas Žemei pavojaus dėl kosminio susidūrimo nenumatyta, dar praėjusių metų pradžioje išaugusi galimybė planetai susidurti su didžiule uoliena parodė, kad šis scenarijus nėra tik teorinis. Todėl kosmoso specialistai ir toliau turi apsvarstyti potencialius ir kokybiškus gynybos scenarijus.

Tuo tarpu branduolinis ginklas vertinamas kaip paskutinė galimybė, nes ilgą jo poveikis sietas ne tik su išeitimi, bet ir dar didesne grėsme. O toks žingsnis būtų ir teisiškai sudėtingas, ir jautrus globaliu mastu.

Vis dėlto pats klausimas, ką iš tikrųjų reikštų branduolinio ginklo panaudojimas praktikoje, išlieka aktualus ir Žemėje.

Plačiau apie tai Technaujienos.lt straipsnyje: Kas nutiktų, jei būtų panaudotas taktinis branduolinis ginklas Europoje?

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“.