Ar tai – realybė? 5 šokiruojantys technologijų faktai

Technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, todėl kai kurie šios srities pasiekimai gali lengvai šokiruoti. Šiame straipsnyje pristatome 5 neįtikėtinus technologijų faktus.

1.    Visas internetas tilptų keliuose DNR kilogramuose

Skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai – realybė. Mokslininkai skaičiuoja, kad vienas gramas DNR teoriškai gali sutalpinti iki 215 petabaitų duomenų. Tai reiškia, kad visas šiandieninis internetas, vertinamas apie daugiau kaip šimtu zetabaitų, galėtų būti saugomas vos keliuose kilogramuose DNR.

Tyrėjai jau sėkmingai užkodavo tekstus, nuotraukas ir net vaizdo įrašus DNR sekose. Ši biologinė laikmena ne tik neįtikėtinai talpi, bet ir itin stabili – tinkamomis sąlygomis duomenys galėtų išlikti tūkstančius metų. Nors kol kas technologija dar eksperimentinė ir brangi, ji laikoma viena perspektyviausių ateities duomenų saugojimo krypčių.

2.    Internetu naudojasi daugiau žmonių, nei turi prieigą prie švaraus vandens

Paradoksas, atspindintis mūsų laikmetį: 2024-aisiais pasaulyje internetu naudojosi apie 5,5 mlrd. žmonių, o daugiau nei 2 mlrd. gyventojų vis dar neturi patikimos prieigos prie švaraus vandens. Tai reiškia, kad skaitmeninė infrastruktūra (ypač mobilusis internetas) kai kuriose pasaulio vietose išplito greičiau nei infrastruktūra, užtikrinanti elementarias gyvenimo sąlygas.

3.    NASA internetas 13 000 kartų greitesnis nei mūsų

Kol įprastas namų internetas dažniausiai siekia apie 100 Mbps, NASA tinklas, ypač Energy Sciences Network (ESnet), gali pasiekti iki 91 Gbps. NASA internetas leidžia itin greitai perduoti aukštos raiškos vaizdus, telemetrijos duomenis ir kitą informaciją iš kosmoso atgal į Žemę, HD filmą atsisiųsti vos per kelias milisekundes.

4.    Internetas sveria tiek pat, kiek braškė

Fizikas Dr. John D. Kubiatowicz apskaičiavo, kad visi elektronai, judantys perduodant ir saugant milžiniškus interneto duomenų kiekius, iš viso sveria vos apie 50 gramų – maždaug tiek pat, kiek didelė braškė.

Nors pavienių elektronų svoris praktiškai nesiskaito, jų milžiniškas skaičius – interneto duomenų kiekis šiandien siekia apie 40 zetabaitų – suteikia apčiuopiamą masę, nors ir labai nedidelę. Ši smagi detalė leidžia įsivaizduoti svorį tam, ką įprastai laikome visiškai nematomu ir „be svorio“.

5.    Pirmoji kompiuterinė pelė buvo pagaminta iš medžio

1964 m. mokslininkas Dougas Engelbartas sukūrė pirmąją kompiuterinę pelę – paprastą medinį stačiakampio formos objektą su vienu mygtuku viršuje ir dviem metaliniais ratukais apačioje, skirtus judėjimo fiksacimui. Šis prototipas tapo revoliuciniu žingsniu žmogaus ir mašinos sąveikoje, leisdamas pereiti nuo sudėtingų tekstinių komandų prie intuityvaus „point-and-click“ principo. 

Nors prireikė dešimtmečių, kol pelė tapo standartine asmeninio kompiuterio dalimi, D. Engelbarto medinis prototipas padėjo pagrindus šiuolaikinei grafinės sąsajos sąvokai ir padarė kompiuterius prieinamus milijonams vartotojų.