Antarktidos „Kraujo kriokliai“: kas slypi už šio paslaptingo reiškinio?

Antarktida yra viena mažiausiai ištirtų vietų Žemėje. Ji jau seniai kelia smalsumą ir vilioja nuotykių ieškotojus. Net ir šiandien mokslininkai nenustoja žavėtis stebuklais, slypinčiais po jos ledo platybėmis. Vienas iš įspūdingiausių šio užšalusio žemyno reiškinių – Kraujo krioklys.

Atrastas daugiau kaip prieš 110 metų

Kraujo krioklys yra raudonos spalvos krioklys, tekantis iš Teiloro ledyno į Vakarų Bonio ežerą. 

Ryškiai raudonas vanduo išsiskiria baltame kraštovaizdyje ir stebina mokslininkus bei keliautojus nuo pat jo atradimo 1911 m., kai jį pirmasis aprašė geologas Thomas Griffithas Tayloras.

T. G. Tayloras savo vardą suteikė ir ledynui, kuriame aptiko trykštantį raudoną vandenį, ir Tayloro slėniui, į kurį įteka ledynas.

Vanduo neužšąla neįtikėtinai žemoje temperatūroje

Vienas dalykas, privertęs mokslininkus suglumti, buvo vietovės temperatūra. Ji siekia beveik -19°C. Tad tai, kad vanduo tekėjo, o ne kietai užšalo, mokslininkams buvo netikėta.

2017 m. tyrėjų komanda, naudodama specialų grunto skverbiamąjį radarą, nustatė, kad po ledynu slypi įtrūkimų ir tunelių tinklas, kuris maitina krioklį druskingo vandens rezervuaru. 

Nustatyta, kad šio tekančio vandens druskos kiekis yra dvigubai didesnis nei aplinkiniuose jūros vandenyse.

Dėl didelės druskos koncentracijos vandens užšalimo temperatūra pakyla, todėl jis išlieka skystas net esant itin žemai temperatūrai.

Kraujo krioklio spalvos paslaptis

Ilgą laiką mokslininkai bandė išsiaiškinti, kas lemia ryškiai raudoną Kraujo krioklio spalvą. 

Paprastai tokį atspalvį suteikia geležies turinčių mineralų, tokių kaip magnetitas, getitas ar hematitas, irimas. 

Tačiau 1960-aisiais atlikti tyrimai parodė, kad Teiloro ledyno vandenyje šių mineralų aptikta per mažai, kad tai paaiškintų. 

Kita teorija teigė, jog spalvą galėjo sukelti raudonieji ledo dumbliai, tačiau jų egzistavimas nebuvo patvirtintas.

Šią mįslę padėjo išspręsti Aliaskos Fairbankso universiteto ir Kolorado koledžo tyrėjai, pasitelkę pažangias analitines technikas. 

2023 m. jie ištyrė krioklio vandens ir dirvožemio mėginius naudodami transmisinį elektroninį mikroskopą (TEM), kuris leidžia stebėti objektus iki 2 milijonų kartų padidintu masteliu.

Mokslininkai atrado nanometrinio dydžio sferas, plūduriuojančias vandenyje. Paaiškėjo, kad šios nanodalelės sudarytos iš geležies, silicio, kalcio, aliuminio, natrio ir kitų elementų. Jos anksčiau liko nepastebėtos, nes neturi kristalinės struktūros.

Tyrimas atskleidė, kad krioklio spalvą lemia ne laisvi geležies atomai ar mineralai, kaip manyta anksčiau, o nanodalelėse esanti geležis. 

Kai tirpsmo vanduo susiliečia su oru, geležis oksiduojasi ir susidaro geležies oksidai bei hidroksidai. 

Be to, didelis druskingumas bei tokie elementai kaip chloras, magnis ir natris prisideda prie geltonai oranžinių geležies junginių susidarymo, suteikiančių kriokliui dar įspūdingesnę, beveik siurrealistinę išvaizdą.