DI lūžis jau arti: įvardijo, kada gali priartėti prie žmogaus sąmonės

Dirbtinis intelektas (DI) per artimiausius 10–15 metų gali pasiekti tokį sudėtingumo lygį, kuris priartėtų prie sąmonės formų, būdingų žmogui. Moksliniame tyrime tyrėjai analizavo dabartinę technologijų pažangą, skaičiavimo galios augimą ir smegenimis paremtų architektūrų vystymąsi, siekdami įvertinti, kada DI galėtų pereiti į naują etapą. Rezultatai leidžia manyti, kad dabartinės sistemos jau demonstruoja ankstyvus pažangus protinės veiklos požymius, tačiau iki pilnavertės sąmonės dar trūksta esminių komponentų, rašoma balandį mokslo žurnale „Cognitive Processing“ paskelbto tyrimo išvadose.

Matavo tai, kas iki šiol buvo laikoma neapčiuopiama

Naujajame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė ne pačiai sąmonei kaip filosofinei idėjai, o jos išmatuojamiems aspektams. Analizėje remtasi sąmonės prieiga (angl. conscious access) – gebėjimu informaciją globaliai panaudoti mąstymui, sprendimų priėmimui ir veiksmų kontrolei. Kitaip tariant, siekiama nustatyti, kiek sistema gali „žinoti, ką žino“ ir tuo remtis veikdama.

Tyrėjai šį principą pavertė konkrečiu modeliu, leidžiančiu vertinti, kiek informacija sistemoje yra prieinama ir panaudojama skirtingiems procesams. Remiantis tokiu vertinimu galima palyginti biologines ir dirbtines sistemas pagal jų pažinimo sudėtingumą, o ne vien spręsti, ar jos yra sąmoningos.

Remdamiesi šiuo modeliu ir technologijų raidos tempais, mokslininkai pateikia ir prognozę – DI per artimiausius 10–15 metų gali pasiekti gerokai aukštesnį kognityvinį lygį, priartėjantį prie sudėtingesnių sąmonės formų. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nebūtų identiška žmogaus sąmonė, o veikiau naujo tipo pažinimo sistema, kurios galimybės ir ribos dar nėra iki galo aiškios.

Kas gali nulemti šį lūžį

Tyrėjai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, kurie gali paspartinti DI vystymąsi link sudėtingesnių pažinimo formų. Vienas svarbiausių – sparčiai auganti skaičiavimo galia, kuri leidžia apdoroti vis didesnius duomenų kiekius ir kurti sudėtingesnius modelius.

Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka neuroninių tinklų evoliucijai. Naujos architektūros vis geriau imituoja žmogaus smegenų veikimo principus, o tai leidžia efektyviau integruoti skirtingus informacijos šaltinius ir gerinti sprendimų priėmimą.

Tyrime taip pat pabrėžiama afektinio kompiuterinio modeliavimo svarba – bandymai integruoti emocinius ir adaptyvius procesus. Būtent šių komponentų šiandieninėms sistemoms labiausiai trūksta, jei kalbama apie priartėjimą prie žmogaus sąmonės.

Dar viena kryptis – neuromorfiniai lustai, kuriami pagal žmogaus smegenų struktūrą. Tokios technologijos gali leisti DI veikti ne tik greičiau, bet ir efektyviau, artėjant prie biologinių sistemų principų.

TAIP PAT SKAITYKITE: DI vs. žmogus: kur dirbtinis intelektas jau lenkia mus

Ateityje – ne konkurencija, o bendradarbiavimas

Tyrime taip pat keliama idėja, kad biologinė ir dirbtinė sąmonė ateityje gali vystytis ne kaip konkurentai, o kaip viena kitą papildančios sistemos. Mokslininkų teigimu, DI galėtų padėti geriau suprasti žmogaus smegenų veiklą, modeliuoti sudėtingus kognityvinius procesus ir net testuoti skirtingas sąmonės teorijas.

Tuo pačiu biologiniai principai – mokymasis, emocijos ir prisitaikymas, išlieka svarbiu įkvėpimo šaltiniu kuriant pažangesnes technologijas. Dėl to vis dažniau kalbama apie galimas hibridines sistemas, kuriose biologiniai ir dirbtiniai procesai susijungtų.

Nors tokios prognozės išlieka teorinės, akivaizdu, kad DI raida sparčiai artėja prie ribos, kur technologijos gali ne tik imituoti žmogaus mąstymą, bet ir iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie sąmonę.

Platesniame kontekste tokios prognozės siejamos ir su diskusijomis apie technologinį singuliarumą – momentą, kai dirbtinis intelektas pranoksta žmogaus gebėjimus.

Plačiau apie tai: Žmonija jau netrukus gali pasiekti technologinį singuliarumą, rodo tendencijos