Nauji genetiniai duomenys apie neandertaliečius Europoje atskleidė netikėtą evoliucijos lūžį

Naujas genetinis tyrimas rodo, kad beveik visi vėlyvieji neandertaliečiai Europoje kilo iš vienos mažos išgyvenusios populiacijos. Išanalizavę 59 DNR mėginius iš skirtingų Europos archeologinių vietų, tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Tiubingeno universiteto (Vokietija) ir Senckenbergo žmogaus evoliucijos centro archeogenetikų, nustatė, kad maždaug prieš 65 tūkst. metų žemyne įvyko didelis populiacijos nuosmukis. Dauguma ankstesnių neandertaliečių genetinių linijų išnyko, o likusi nedidelė grupė vėliau vėl išplito po didžiąją Europos dalį.

Genetinė analizė atskleidė netikėtą populiacijos lūžį

Tyrėjai analizavo mitochondrinę DNR – genetinę medžiagą, paveldimą per motinos liniją, kuri dažnai geriau išlieka senoviniuose kauluose ir dantyse. Nauji duomenys buvo gauti iš neandertaliečių liekanų Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Serbijoje, o jie buvo palyginti su anksčiau publikuotais genetiniais duomenimis.

Kovo 23 dieną žurnale „PNAS“ paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad iki maždaug 65 tūkst. metų Europoje egzistavo kelios skirtingos neandertaliečių genetinės linijos. Tačiau vėliau jos beveik visos išnyko, o jų vietą užėmė viena nauja linija, kilusi iš pietvakarių Prancūzijoje išlikusios populiacijos.

Pasak mokslininkų, ši genetinė „perkrova“ rodo, kad neandertaliečių istorijoje įvyko didelis demografinis sukrėtimas – momentas, kai rūšis beveik prarado didžiąją dalį savo genetinės įvairovės.

Ledynmečio klimatas galėjo pakeisti rūšies likimą

Mokslininkai mano, kad šį populiacijos lūžį galėjo sukelti itin atšiaurios ledynmečio sąlygos. Maždaug prieš 75 tūkst. metų Europoje vyravo labai šaltas ir sausas klimatas, kuris galėjo smarkiai sumažinti neandertaliečiams tinkamas gyvenimo teritorijas.

Archeologiniai duomenys rodo, kad tuo laikotarpiu neandertaliečių gyvenvietės tapo retesnės ir labiau koncentruotos pietvakarių Europoje. Mokslininkų teigimu, būtent šiame regione galėjo išlikti nedidelė populiacija, kuri po kelių tūkstančių metų vėl išplito po didžiąją žemyno dalį.

Tyrėjai tikina, kad šis scenarijus ir paaiškina, kodėl vėlyvieji neandertaliečiai – nuo Pirėnų pusiasalio iki Kaukazo, buvo genetiškai labai panašūs vieni į kitus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių genomų analizė atskleidė netikėtą modelį, kaip jų genai pateko į mūsų DNR

Maža genetinė įvairovė galėjo prisidėti prie išnykimo

Tyrimo rezultatai taip pat leidžia geriau suprasti paskutinius neandertaliečių gyvavimo tūkstantmečius. Genetiniai modeliai rodo, kad jų populiacija pradėjo sparčiai mažėti maždaug prieš 45 tūkst. metų ir pasiekė minimumą apie 42 tūkst. metų prieš dabartį – visai netrukus prieš galutinį jų išnykimą.

Mokslininkai teigia, kad labai sumažėjusi genetinė įvairovė galėjo padaryti neandertaliečius pažeidžiamesnius aplinkos pokyčiams, ligoms ar konkurencijai su į Europą tuo metu plintančiais šiuolaikiniais žmonėmis.

Todėl šie nauji genetiniai duomenys padeda užpildyti svarbią spragą žmonijos evoliucijos istorijoje. Jie rodo, kad paskutiniai neandertaliečiai buvo ne daugelio skirtingų populiacijų palikuonys, o vienos nedidelės išgyvenusios grupės palikuonys – faktas, kuris gali iš esmės pakeisti mokslininkų supratimą apie šios rūšies istoriją Europoje.