Nutekinti pokalbiai atskleidė, kaip Rusija verbuoja informatorius Europoje

„Politico“ nagrinėti nutekinti pokalbiai ir žinutės atskleidė, kaip Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja informatorius užsienyje, ypatingai išvykusius rusus. Kovo pabaigoje tyrimo rezultatus paskelbęs leidinys teigia, kad Rusija pasitelkia įvairias taktikas – nuo neformalaus bendravimo iki spaudimo ar manipuliacijos. Tuo tarpu saugumo ekspertams ši informacija leidžia pažvelgti į tai, kaip Rusija užmezga kontaktus ir įtraukia žmones į verbavimo pinkles.

Bendrauja neformaliai

„Politico“ teigimu, pirmasis kontaktas dažnai būna gana paprastas. Rusijos agentai gali užmegzti ryšį per socialinius tinklus, bendrus pažįstamus ar pasitelkti kitus neformalius kanalus, kurie leidžia palaipsniui įtraukti žmogų į bendravimą ir išbandyti, kiek informacijos jis linkęs pateikti.

Nutekinti duomenys atskleidžia, kad įprastai pokalbiai prasideda neutraliai, o vėliau, didėjant pasitikėjimui, pašnekovas pradeda domėtis konkrečiais žmonėmis, susitikimais ar organizacijomis. Tačiau taip, kad tie klausimai iš tiesų atrodo kaip atsitiktiniai.

Be to, pastebima, kad dažnai pačius rusus žvalgyba apklausia oro uostuose, jiems grįžus į gimtinę.

Analitikai teigia, kad informatorių paieška užsienyje Rusijai tapo dar svarbesnė pastaraisiais metais. Po Rusijos karo prieš Ukrainą daug Europos šalių išsiuntė dešimtis Rusijos diplomatų, kurie buvo įtariami dirbę žvalgybai.

Dėl to tradiciniai informacijos rinkimo kanalai Europoje susilpnėjo. Pasak ekspertų, būtent todėl žvalgybos tarnybos vis dažniau siekia užmegzti ryšius su vietiniais žmonėmis.

Kas tampa verbavimo taikiniais

„Politico“ tyrimas rodo, kad Rusijos žvalgybos tarnybos dažniausiai taikosi į žmones, kurie turi ryšių su Rusija arba dalyvauja politinėje veikloje užsienyje. Labai dažnai taikiniais tampa ir rusų diaspora Europoje. Tokie žmonės dažnai palaiko ryšius su gimtąja šalimi, turi ten gyvenančių artimųjų arba kartais keliauja į Rusiją. Pasak analitikų, būtent šie ryšiai gali tapti svarbiu spaudimo ar įtakos įrankiu verbavimo procese.

Tyrime aprašyti atvejai rodo, kad žvalgybos tarnybos domisi žmonėmis, kurie dalyvauja protestuose, pilietinėse iniciatyvose ar bendruomeninėse organizacijose.

Pasak „Politico“, tokie žmonės gali būti prašomi rinkti informaciją apie opozicijos veiklą ar konkrečius aktyvistus. Informatoriams kartais pavesta stebėti organizacijas, perduoti kontaktus ar pateikti duomenis apie žmones, kurie kritikuoja Rusijos valdžią. Analitikų teigimu, tokia informacija leidžia Rusijos tarnyboms geriau suprasti ir sekti Kremliaus kritikų veiklą už šalies ribų.

Nuo manipuliacijos iki tiesioginio spaudimo

Anot „Politico“, nutekintuose pokalbiuose matyti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos informatorius taiko skirtingas taktikas, kurios apima ne tik malonius pokalbius, bet ir manipuliacijas ar psichologinį spaudimą.

Kai kuriuose aprašytuose incidentuose atskleidžiama, kad agentai informatoriams nuolatos primena apie žmogaus politinę veiklą ir ryšius su opozicinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, vienam asmeniui oro uoste Rusijoje buvo parodyta schema su jo pažįstamų ir bendraminčių nuotraukomis, taip pabrėžiant, kad pareigūnai jau turi daug informacijos apie jo ryšius.

Tyrime taip pat minima, kad kartais naudojamos netiesioginės užuominos, grasinimai apie galimas problemas keliaujant į Rusiją ar palaikant ryšius su ten gyvenančiais artimaisiais. Analitikų teigimu, tokie metodai leidžia derinti pasitikėjimo kūrimą su spaudimu, siekiant paskatinti žmones bendradarbiauti ir teikti informaciją.

Dar viena taktika – manipuliacija ir bandymas sukurti įsipareigojimo jausmą. Kaip minėta, potencialiems informatoriams iš pradžių gali būti pateikiami nedideli prašymai ar pasiūlymai bendradarbiauti „neformaliai“. Tokie žingsniai leidžia palaipsniui įtraukti žmogų į bendradarbiavimą ir vėliau prašyti vis daugiau informacijos.

Ką apie verbavimą svarbu žinoti lietuviams

Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD), Lietuvoje dažniausiai žvalgyba domisi potencialiais informatoriais keliais būdais. Tai apima bandymus užmegzti draugiškus santykius, prašymus atlikti iš pirmo žvilgsnio nedideles paslaugas bei bandymus išgauti asmeninę ar profesinę informaciją.

VSD teigimu, vienas dažniausių signalų – kai mažai pažįstamas užsienietis aktyviai siekia užmegzti kontaktą, kviečia į neformalius susitikimus, ieško bendrų pomėgių ar siūlo įvairias dovanas bei paslaugas. Vėliau toks asmuo gali pradėti prašyti „draugiškų“ paslaugų – pavyzdžiui, surasti tam tikrą informaciją, perduoti kontaktus ar pasidalyti duomenimis apie darbo aplinką.

Saugumo specialistai taip pat pažymi, kad verbavimo procese gali būti naudojamos ir kitos taktikos: bendravimas tik per šifruotas programėles, bandymai skatinti žmogų atvirauti apie asmeninį gyvenimą ar politines pažiūras, taip pat domėjimasis Lietuvos vidaus situacija. Kai kuriais atvejais kontaktai gali būti užmezgami ir užsienyje, pavyzdžiui, kelionių, konferencijų ar verslo susitikimų metu.

Todėl šiais atvejais svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti neįprastą susidomėjimą savo veikla. O jei kyla įtarimų dėl galimo verbavimo, rekomenduojama apie tai informuoti atsakingas institucijas.