Artėjant Velykoms ištirta Turino drobulės DNR: rezultatai keičia jos kilmės istoriją

Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama italų genetiko Gianni Barcaccia iš Padujos universiteto, atliko Turino drobulės DNR analizę ir aptiko genetinių pėdsakų iš skirtingų pasaulio regionų, kurie gali rodyti sudėtingą drobulės kelią per skirtingas civilizacijas. Tyrėjai analizavo dar 1978 m. nuo audinio surinktus pluoštų ir dulkių mėginius, siekdami nustatyti, su kokiomis populiacijomis ir aplinkomis relikvija galėjo turėti kontaktą.

Turino drobulė – tai garsus lininis audinys, saugomas Turino katedroje Italijoje, kurioje matomas žmogaus kūno atvaizdas ir kurią dalis tikinčiųjų sieja su Jėzaus laidojimo drobule.

Išanalizavo istorinius mėginius

Išankstinėje mokslinėje publikacijoje, kovo 22 dieną paskelbtoje platformoje „bioRxiv“, mokslininkai ištyrė mikroskopinius dulkių ir pluoštų mėginius, surinktus dar 1978 metais per vieną svarbiausių Turino drobulės tyrimų programų. Šie mėginiai ilgą laiką buvo saugomi archyvuose ir tik dabar ištirti pasitelkiant šiuolaikines genetines technologijas.

Analizei naudotas metagenominės DNR sekoskaitos metodas, leidžiantis vienu metu nustatyti įvairių biologinių šaltinių genetinius pėdsakus – nuo žmonių iki augalų ir mikroorganizmų. Pasak tyrėjų, tokie metodai dažnai naudojami tiriant istorinius artefaktus ir siekiant atsekti jų kontaktų bei aplinkos istoriją.

DNR pėdsakai rodo galimą ryšį su Artimaisiais Rytais

Mokslininkų teigimu, genetinė analizė atskleidė mikroorganizmų ir kitų biologinių pėdsakų, kurie gali būti būdingi Artimųjų Rytų regionui. Kai kurie aptikti mikroorganizmai siejami su labai sūriomis aplinkomis, panašiomis į tas, kurios randamos Negyvosios jūros regione.

Tokie rezultatai leidžia manyti, kad Turino drobulė tam tikru laikotarpiu galėjo turėti kontaktą su šiuo regionu arba su žmonėmis, kurie ten gyveno.

Be Artimųjų Rytų regiono pėdsakų, tyrime nustatyta ir genetinių linijų, siejamų su kitomis pasaulio vietomis. Kai kurie žmogaus DNR fragmentai gali būti susiję su Pietų Azijos populiacijomis. Be to, tyrėjai aptiko ir įvairių augalų ir gyvūnų DNR pėdsakų.

Ką rodo šios išvados

Pasak tyrėjų, šie rezultatai leidžia manyti, kad Turino drobulė buvo šimtmečius laikoma skirtingose aplinkose ir turėjo kontaktą su daugybe žmonių. Mokslininkų teigimu, reali hipotezė, kodėl tiek daug skirtingų DNR pėdsakų yra ant drobulės, susijusi su senoviniais prekybos maršrutais.

Be to, tyrėjai pažymi, kad apie 38,7 proc. aptiktų žmogaus genetinių linijų siejasi su Indijos regionu. Tai ne tik gali reikšti istorinius kontaktus su žmonėmis iš Pietų Azijos bet ir tai, kad pats lino audinys galėjo būti pagamintas iš siūlų, importuotų iš šio regiono.

Dėl šios priežasties „originalų“ šaltinį aptikti bus sudėtinga. Papildomus iššūkius kelia tai, kad Turino drobulė buvo eksponuojama, perkelta ir tyrinėta ne vieną kartą, todėl audinyje susikaupė įvairios biologinės medžiagos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Popiežius perspėja: „Tai ne progresas“ – karo technologijos stumia pasaulį atgal

Turino drobulė jau daugelį dešimtmečių išlieka vienu labiausiai tyrinėjamų religinių artefaktų pasaulyje. Nauja DNR analizė nepateikia galutinio atsakymo, ar audinys iš tiesų susijęs su Jėzaus laikais, tačiau ji suteikia naujų užuominų apie sudėtingą relikvijos istoriją, svarbią tikintiesiems. Be to, tai vienas pirmųjų darbų, pateikiančių naujų detalių apie šį artefaktą per pastarąjį dešimtmetį.

Tyrimas kol kas yra tik išankstinė galutinės publikacijos versija, kuri dar bus recenzuojama.