Tyrimas: žmonės daro vieną klaidą naudodami DI sveikatos patarimams – dėl to diagnozės būna netikslios

Naujas tarptautinis mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Medicine“, atskleidė priežastį, dėl kurios žmonės, bandydami diagnozuoti ligos simptomus su dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotais, dažnai gauna netikslius rezultatus. Analizuodami savidiagnostikos scenarijus tyrėjai nustatė, kad pagrindinė problema slypi ne pačiuose modeliuose, o vartotojų pateikiamoje informacijoje ir jos interpretavime.

DI diagnozių paradoksas

Mokslininkų komanda iš Oksfordo universiteto ir kitų tyrimų institucijų atliko atsitiktinių imčių eksperimentą, kuriame dalyvavo beveik 1300 žmonių. Dalyviams buvo pateikti medicininiai scenarijai su įvairiais simptomais, o daliai jų leista naudotis DI pokalbių robotais bandant nustatyti galimą diagnozę.

Rezultatai parodė paradoksą: patys DI modeliai, analizuodami tuos pačius simptomus, galėjo gana tiksliai atpažinti galimas ligas – apie 94,9 proc. tikslumu. Tačiau žmonės, naudodami DI kaip pagalbinį įrankį, teisingą diagnozę nustatė tik maždaug 34,5 proc. atvejų. Todėl šis rezultatas paskatino tyrėjus ieškoti priežasčių.

Kodėl rezultatai tampa netikslūs

Mokslininkai nustatė, kad vartotojai dažnai pateikia neišsamius simptomų aprašymus arba neteisingai interpretuoja DI pateiktus atsakymus, todėl savidiagnostika tampa mažiau patikima. Tyrimo metu pastebėta, kad žmonės linkę praleisti svarbias detales – pavyzdžiui, simptomų trukmę, jų stiprumą ar kitus susijusius požymius. Tokiais atvejais DI gauna nepilną situacijos vaizdą ir pateikia bendresnius ar mažiau tikslius galimų ligų paaiškinimus.

Dar viena problema susijusi su atsakymų interpretavimu. DI pokalbių robotai dažnai pateikia kelias galimas diagnozes arba rekomenduoja kreiptis į gydytoją, tačiau vartotojai linkę pasirinkti vieną variantą, kuris jiems atrodo labiausiai tikėtinas. Tyrėjų teigimu, toks selektyvus informacijos vertinimas gali iškreipti galutinį sprendimą.

Be to, tyrimas parodė, kad žmonės ne visada geba tinkamai įvertinti situacijos rimtumą. Net naudodamiesi DI pateikta informacija dalyviai dažnai neteisingai nuspręsdavo, ar simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos, ar pakanka paprasto vizito pas gydytoją.

TAIP PAT SKAITYKITE: „ChatGPT“ – šeimos gydytojas? Pristatyta nauja funkcija

DI gali padėti suprasti informaciją, bet ne pakeisti diagnostiką

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad DI pokalbių robotai gali būti naudingi kaip informaciniai įrankiai. Jie gali padėti paaiškinti medicininius terminus, pateikti bendrą informaciją apie galimas ligas ar padėti žmonėms geriau suprasti savo simptomus.

Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad tokie įrankiai nėra skirti savarankiškai diagnozuoti ligas. Be to, medicininė diagnostika paprastai remiasi daug platesniu kontekstu – ligos istorija, fizine apžiūra ir laboratoriniais tyrimais, kurių DI pokalbių robotai neturi.

Dėl šios priežasties mokslininkai pabrėžia, kad DI gali būti naudojamas kaip papildoma informacijos priemonė, bet galutinius sprendimus dėl sveikatos vis tiek visais atvejais turi priimti medicinos specialistai.