„Google“ apskaičiavo: štai per kiek laiko kvantinis kompiuteris galėtų „nulaužti“ bitkoiną

„Google Quantum AI“ tyrėjų komandos atliktas tyrimas, paskelbtas kovo 30 dieną, parodė, kad ateities kvantiniai kompiuteriai teoriškai galėtų nulaužti bitkoino naudojamą kriptografiją vos per devynias minutes. Mokslininkai nustatė, kad tam reikėtų gerokai mažiau kvantinių resursų, nei manyta ankstesniuose skaičiavimuose, todėl šių įrenginių grėsmė kriptovaliutoms gali atsirasti anksčiau nei prognozuota. Tyrimo išvadas bendrovė paskelbė kartu su techniniu dokumentu apie kriptovaliutų saugumo pažeidžiamumą kvantinių technologijų eroje.

Naujas „Google“ tyrimas apie kvantines atakas

„Google“ tyrėjai išanalizavo hipotetinį scenarijų, kuriame kvantinis kompiuteris galėtų labai greitai apskaičiuoti vadinamąjį privatų kriptovaliutos raktą. Šis raktas yra tarsi skaitmeninis parašas, leidžiantis valdyti piniginėje esančius bitkoinus. Kitaip tariant, jei kas nors sužinotų privatų raktą, jis galėtų perimti lėšas.

Pagal naujausius skaičiavimus, pakankamai galingas kvantinis kompiuteris tai galėtų padaryti maždaug per devynias minutes. Tai svarbu todėl, kad bitkoino tinkle naujas blokas su transakcijomis vidutiniškai sukuriamas kas dešimt minučių.

Pasak „Google“, tai reiškia, kad teoriškai užpuolikas galėtų pasinaudoti tuo trumpu laikotarpiu tarp transakcijos išsiuntimo ir jos patvirtinimo. Jei kvantinis kompiuteris per tą laiką apskaičiuotų privatų raktą, būtų galima sukurti naują transakciją ir nukreipti lėšas į kitą adresą dar prieš tai, kai pirmoji operacija galutinai patvirtinama blokų grandinėje.

„Google“ tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad tokiai atakai reikėtų apie 20 kartų mažiau kvantinių resursų nei manyta iki šiol – maždaug 1200 loginių kubitų ir dešimčių milijonų kvantinių operacijų.

Kodėl kvantiniai kompiuteriai gali kelti grėsmę kriptovaliutoms

Bitkoino ir kitų kriptovaliutų saugumas remiasi skaitmenine apsauga, kuri užtikrina, kad tik piniginės savininkas gali siųsti joje esančius pinigus. Tam naudojama sistema su dviem raktais – viešuoju ir privačiu. Viešasis raktas veikia kaip adresas, kurį galima matyti ir kuriuo galima gauti mokėjimus, o privatus raktas yra slaptas ir leidžia patvirtinti transakcijas.

Dabartiniams įprastiems kompiuteriams tokios apsaugos nulaužimas būtų praktiškai neįmanomas, nes tam prireiktų milžiniško skaičiavimo kiekio ir labai ilgo laiko.

Bet kvantiniai kompiuteriai veikia kitaip nei įprasti. Jie gali atlikti tam tikrus sudėtingus skaičiavimus daug greičiau, todėl teorijoje galėtų išspręsti užduotis, kurios šiandien laikomos beveik neįveikiamomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prieš 14 metų į bitkoiną investavęs 7 tūkst. JAV dolerių, dabar – milijardierius  

Technologija dar nėra pakankamai pažangi

Nors teoriniai skaičiavimai rodo galimą pavojų, tokio tipo kvantinė ataka kol kas nėra įmanoma praktikoje. Dabartiniai kvantiniai kompiuteriai vis dar yra eksperimentinėje stadijoje ir turi gerokai mažiau kubitų, nei reikėtų tokiai operacijai atlikti.

Vis dėlto mokslininkai pažymi, kad kvantinių technologijų pažanga vyksta sparčiai. Todėl kriptografijos ateitis gali priklausyti nuo to, kaip greitai bus pradėta diegti kvantiniams kompiuteriams atspari kriptografija.

Svarbu ir tai, kad tokia technologija galėtų paveikti ne tik kriptovaliutas. Daugelis šiandien naudojamų saugumo sistemų – pavyzdžiui, interneto ryšio šifravimas, bankų mokėjimų sistemos ar elektroniniai parašai, remiasi panašiais kriptografijos principais.

Dėl šių priežasčių „Google“ tyrėjai ragina technologijų bendruomenę ruoštis vadinamajai postkvantinei kriptografijai. Tai naujos kartos šifravimo metodai, kurie sukurti taip, kad išliktų saugūs net ir naudojant kvantinius kompiuterius.

Plačiau apie „Google“ sprendimą šioje srityje rašėme: „Google“ įspėja dėl kvantinių kompiuterių grėsmės: iki 2029 m. teks keisti technologiją, saugančią jūsų duomenis internete