Balandžio 1-oji technologijų pasaulyje: pokštai, kurie apgavo net ekspertus

Balandžio 1-ąją milijonai žmonių visame pasaulyje dalijasi neįprastomis naujienomis, kurios vėliau paaiškėja esančios pokštai. Ši data, žinoma kaip Tarptautinė melagių ir juokų diena, jau šimtmečius siejama su linksmomis apgaulėmis ir netikėtais pranešimais. Nors tradicija atsirado dar gerokai prieš interneto erą, ji persikėlė ir į technologijų pasaulį – čia balandžio 1-osios pokštai buvo tokie įtikinami, kad apgavo net ekspertus.

Melagių dienos ištakos

Tiksli balandžio 1-osios kilmė nėra iki galo aiški, tačiau istorikai pateikia kelias dažniausiai minimas versijas. Viena populiariausių siejama su XVI amžiaus kalendoriaus reforma Europoje.

Kaip aiškina tyrėjai, kai kuriose šalyse Naujieji metai anksčiau buvo švenčiami kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, tačiau vėliau, įvedus Grigaliaus kalendorių, jie perkelti į sausio 1-ąją. Žmonės, kurie ir toliau šventė senąją datą, neretai tapdavo pokštų taikiniais ir buvo laikomi „balandžio kvailiais“.

Tuo tarpu kita teorija šią dieną sieja su dar senesnėmis pavasario šventėmis. Pasak mokslininkų, įvairiose kultūrose pavasario pradžioje vykdavo renginiai, kurių metu žmonės persirengdavo, juokaudavo ir laikinai laužydavo socialines normas. Tokios šventės simbolizuodavo metų laikų pokyčius ir naujo ciklo pradžią.

Laikui bėgant ši tradicija išplito visoje Europoje, o vėliau ir kituose regionuose. Tačiau šiandien balandžio 1-oji jau turi gerokai paprastesnį tikslą.

„Google“ balandžio 1-osios pokštai

Ši diena tapo savotiška tradicija ir technologijų įmonėms. Vienas garsiausių pavyzdžių – „Google“, kuri nuo 2000 iki 2019 metų kasmet pristatydavo įvairius balandžio 1-osios pokštus savo produktuose ar paslaugose.

Pavyzdžiui, viena garsiausių netikrų naujienų buvo „Google Nose“, paskelbta 2013 metais. Ši tariama funkcija žadėjo leisti vartotojams ieškoti kvapų internete ir net „užuosti“ juos per kompiuterį ar telefoną. Funkcijos pristatyme teigta, kad sistema turi milžinišką kvapų duomenų bazę ir gali atkurti įvairius aromatus.

Apie tai žemiau vaizdo įraše:

Kitas garsus pokštas pasirodė tais pačiais metais iš „Google“ valdomo „YouTube“. Ji paskelbė, kad visa platforma buvo tik konkursas geriausiam interneto vaizdo įrašui. Buvo teigiama, kad po aštuonerių metų bandymo platforma uždaroma, o komisija pradės rinkti vieną nugalėtoją iš milijonų įkeltų vaizdo įrašų.

Įdomu tai, kad kartais net tikros technologinės naujienos būdavo palaikytos pokštais. Kai 2004 metais buvo pristatyta „Gmail“ su tuo metu neįtikėtina 1 GB el. pašto talpa, dalis žmonių manė, kad tai balandžio 1-osios pokštas tiek dėl neįtikėtinos talpos, tiek dėl bendrovės reputacijos šia tema. Nors iš tiesų tai buvo tikras produktas, o jo pristatymas balandžio 1-ąja laikomas vienu sėkmingiausių rinkodaros žingsnių.

Šia data pasinaudojo ir kitos bendrovės

Kiti technologijų atstovai taip pat nevengė išnaudoti šios dienos galimybių. Pavyzdžiui, 2016 metais „Samsung“ pristatė fiktyvų produktą „Internet of Trousers“. Tai buvo humoristinė parodija apie sparčiai populiarėjantį „daiktų interneto“ (IoT) konceptą. Pagal pokšto aprašymą, šios „išmaniosios kelnės“ turėjo įvairias funkcijas: jos galėjo įspėti, jei užtrauktukas paliktas atsegtas ar priminti vartotojui atsikelti nuo kėdės.

Kita netikra naujiena pasirodė 2018 metais, kai „Tesla“ vadovas Elonas Muskas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad bendrovė esą bankrutavo. Nors įrašas buvo akivaizdžiai humoristinis, dalis skaitytojų iš pradžių nesuprato, ar tai rimtas pranešimas, ar balandžio 1-osios pokštas.

Apibendrinant, vienas seniausių balandžio 1-osios pokštų atitenka žiniasklaidos atstovui. 1957 metais BBC laidoje „Panorama“ parodė reportažą apie tariamą spagečių derlių Šveicarijoje. Žiūrovams buvo pasakojama, kad ūkininkai esą skina spagečius tiesiai nuo medžių. Kadangi tuo metu spagečiai Didžiojoje Britanijoje dar buvo gana egzotiškas produktas, tūkstančiai žmonių skambino į BBC ir klausinėjo, kaip patiems užsiauginti tokį „spagečių medį“. Televizijos darbuotojai juokaudami atsakydavo: tereikia įdėti spagečio gabalėlį į pomidorų padažo skardinę ir tikėtis geriausio.

Reportažą galite išvysti:

Taigi, nors balandžio 1-osios pokštai dažniausiai sukelia tik šypseną, technologijų pasaulyje jie kartais tampa ir savotišku kūrybiškumo bei rinkodaros eksperimentu. Bendrovės pasitelkia humorą tam, kad atkreiptų dėmesį į savo produktus, parodytų technologijų galimybes ar tiesiog pralinksmintų vartotojus.

Tačiau šie pokštai turi ir kitą pusę – jie primena, kad informacijos amžiuje net labai įtikinamai skambanti naujiena nebūtinai yra tikra.