Įveikta 40 metų mokslininkus gluminusi romėnų žaidimo mįslė: ją išsprendė dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas (DI) padėjo mokslininkams nustatyti, kaip galėjo būti žaidžiamas beveik 2000 metų senumo romėnų stalo žaidimas, kurio taisyklės dešimtmečius liko nežinomos. Tyrime, vasario mėnesį paskelbtame žurnale „Antiquity“, mokslininkai panaudojo DI valdomas simuliacijas, kad atkurtų galimus žaidimo scenarijus ir palygintų juos su archeologiniu radiniu Nyderlanduose. Sėkmingi rezultatai atskleidžia, kaip modernios technologijos šiandien gali padėti suprasti senovės kultūrą.

DI simuliacijos padėjo nustatyti žaidimo taisykles

Tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Leideno universiteto (Nyderlandai) archeologas Walteris Cristas, sukūrė kompiuterines simuliacijas, kuriose DI galėjo išbandyti įvairius galimus žaidimo scenarijus. Algoritmai, sudarantys žaidimų tyrimų platformą „Ludii“, analizavo skirtingas judėjimo taisykles ir vertino, kurios iš jų geriausiai atitinka ant senovinės lentos matomą linijų struktūrą bei galimus jų trajektorijų modelius. Tokiu būdu buvo identifikuotas labiausiai tikėtinas romėnų žaidimo principas.

Mokslininkų teigimu, tai galėjo būti strateginis dviejų žaidėjų žaidimas, kuriame viena pusė turėjo mažiau figūrų, o kita – daugiau. Pasak jų, tikslas greičiausiai buvo blokuoti varžovo judėjimą arba išvengti blokados, naudojant skirtingas judėjimo strategijas.

Kaip teigiama tyrimo išvadose, DI mokslininkams suteikė galimybę greitai išbandyti scenarijus, kuriuos būtų sudėtinga patikrinti vien tradiciniais archeologijos metodais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus universiteto mokslininkai pristatė naują dirbtinio intelekto įrankį: leis perskaityti istorinius rankraščius

Paslaptinga žaidimo lenta rasta dar prieš kelis dešimtmečius

Pats radinys buvo aptiktas dar XX amžiaus pabaigoje romėnų laikų gyvenvietėje Coriovallum – dabartinio Heerleno miesto teritorijoje Nyderlanduose. Ant akmeninės plokštės, mokslininkų pavadintos „Ludus Coriovalli“, išraižytas neįprastas linijų tinklas leido manyti, kad tai galėjo būti stalo žaidimo lenta.

Tačiau nors archeologai atpažino, kad objektas susijęs su žaidimu, jo taisyklės liko neaiškios. Dėl neįprasto lentos dizaino mokslininkai ilgą laiką negalėjo nustatyti, kaip tiksliai galėjo judėti žaidimo figūros ar koks buvo žaidimo tikslas.

Naujas metodas gali padėti tirti ir kitus istorinius artefaktus

Tyrėjų teigimu, DI naudojimas tokiuose tyrimuose gali tapti svarbiu įrankiu archeologijoje. Kompiuterinės simuliacijos leidžia analizuoti daugybę galimų scenarijų ir padeda nustatyti, kurie iš jų labiausiai atitinka realius istorinius artefaktus. Mokslininkai pažymi, kad panašūs metodai ateityje galėtų būti naudojami ir kitų senovinių žaidimų ar kultūrinių radinių tyrimuose.

Tokie technologiniai sprendimai padeda atskleisti praeities kasdienybę ir geriau suprasti, kokios pramogos ar strateginiai žaidimai buvo paplitę prieš tūkstančius metų bei prie jų prisiliesti šiandieniniam žmogui.

Internete taip pat sukurta interaktyvi rekonstruoto žaidimo versija, leidžianti išbandyti, kaip ši romėnų stalo pramoga galėjo būti žaidžiama. Ją pasiekti galite čia.