Tyrimas: vos 20 minučių šios veiklos per savaitę gali apsaugoti nuo aštuonių ligų

Medicinos žurnale „European Heart Journal“ paskelbtoje analizėje mokslininkai nurodo, kad vos keliolika minučių trumpo intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę gali būti siejamos su mažesne rimtų ligų ir ankstyvos mirties tikimybe. Išanalizavę beveik 100 tūkst. žmonių duomenis, mokslininkai nustatė, kad apie 15–20 minučių tokio judėjimo per savaitę siejasi su mažesniu aštuonių skirtingų ligų, įskaitant diabetą, demenciją ir kai kurias uždegimines ligas, rizika.

Intensyvumas gali būti svarbesnis nei trukmė

Kovo 29 dieną paskelbto tyrimo rezultatuose nurodoma, kad analizė apėmė kiek daugiau nei 96 tūkst. suaugusiųjų duomenis iš didelio ilgalaikio biomedicininių duomenų projekto „UK Biobank“. Jame tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė intensyviai protarpinei kasdienei fizinei veiklai (angl. vigorous intermittent lifestyle physical activity). Tai trumpi, dažnai mažiau nei minutę trunkantys aktyvumo epizodai, kurie atsiranda natūraliai kasdienėje rutinoje – pavyzdžiui, greitai lipant laiptais, skubant ar trumpai bėgant.

Viso tyrimo metu dalyviai nešiojo riešo aktyvumo jutiklius, kurie objektyviai registravo jų kasdienį judėjimą. O jame dalyvavo asmenys, kurie reguliariai nesportavo.

Pasak tyrėjų, rezultatai rodo, kad net tokie trumpi, tačiau intensyvūs judėjimo momentai gali būti siejami su reikšmingais sveikatos skirtumais. Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurių kasdienėje veikloje pasitaikydavo daugiau tokių epizodų, turėjo mažesnę kelių ligų išsivystymo tikimybę.

„Atrodo, kad intensyvus fizinis aktyvumas organizme sukelia tam tikras reakcijas, kurių mažesnio intensyvumo veikla negali visiškai atkartoti. Intensyvaus fizinio aktyvumo metu – tokio, kuris priverčia šiek tiek uždusti – organizmas reaguoja itin stipriai. Širdis pradeda pumpuoti kraują efektyviau, kraujagyslės tampa lankstesnės, o organizmas geriau išnaudoja deguonį,“ – galimas priežastis šiandien paskelbtame Europos kardiologų draugijos pranešime aptarė profesorius Minxue Shen.

Mažesnė aštuonių ligų ir ankstyvos mirties rizika

Mokslininkų teigimu, vos 15-20 minučių intensyvaus aktyvumo per savaitę, sukaupto trumpais epizodais kiekvieną dieną, gali būti siejama su 16-40 proc. mažesne bendro mirtingumo rizika.

Tyrėjai vertino ryšį tarp fizinio aktyvumo intensyvumo ir tikimybės per septynerius metus susirgti viena iš aštuonių rimtų ligų. Tarp jų – didelės širdies ir kraujagyslių ligos, širdies ritmo sutrikimai, 2 tipo diabetas, imuninės sistemos sukeltos uždegiminės būklės, kepenų pažeidimai, lėtiniai kvėpavimo takų sutrikimai, lėtinė inkstų liga ir demencija.

Pavyzdžiui, lyginant su žmonėmis, kurie visiškai neužsiėmė intensyvia fizine veikla, tie, kurių aktyvume jos buvo daugiausia, turėjo 63 proc. mažesnę demencijos riziką, 60 proc. mažesnę 2 tipo diabeto riziką ir 46 proc. mažesnę ankstyvos mirties tikimybę.

Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad kai kurių ligų atveju aktyvumo intensyvumas buvo ypač svarbus. Pavyzdžiui, uždegiminių ligų, tokių kaip artritas ar psoriazė, rizikai labiausiai įtakos turėjo būtent aktyvumo intensyvumas. Tuo tarpu 2 tipo diabeto ar lėtinių kepenų ligų atveju reikšmę turėjo tiek bendras fizinio aktyvumo kiekis, tiek jo intensyvumas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tyrimas atskleidė: vienas paprastas įprotis prailgins gyvenimą vyresniame amžiuje

Ką tai reiškia kasdieniam gyvenimui

Šio tyrimo rezultatai svarbūs tuo, kad jie meta iššūkį gana paplitusiam įsitikinimui, jog sveikatai naudinga tik ilga ir planuota fizinė veikla. Mokslininkų analizė rodo, kad net trumpi, bet intensyvūs judėjimo epizodai kasdienėje rutinoje gali turėti pastebimą poveikį sveikatai.

Daugeliui žmonių didžiausia kliūtis daugiau judėti yra laiko trūkumas. Tačiau tyrimas leidžia pažvelgti į fizinį aktyvumą paprasčiau – jis gali būti integruotas į kasdienius veiksmus. Greitesnis ėjimas, laiptų pasirinkimas vietoje lifto ar trumpas bėgimas į autobusą gali būti būtent tie trumpi intensyvumo momentai, kurie ilgainiui „sumuojasi“ į reikšmingą aktyvumą.

Nors tyrimas neįrodė tiesioginių priežasčių, jis prisideda prie vis gausėjančių įrodymų, kad net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti ilgalaikės reikšmės sveikatai. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie neturi galimybių reguliariai sportuoti, tačiau gali įtraukti daugiau aktyvumo į savo kasdienę rutiną.