CŽV siekė paversti kates Šaltojo karo šnipėmis: kas paaiškėjo?

1960-aisiais, Šaltojo karo įkarštyje, JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) ieškojo naujų, netradicinių būdų šnipinėti Sovietų Sąjungą. Tarp įvairių eksperimentų buvo įgyvendinta neįprasta idėja – „Projektas Akustinė Katė“ (Project Acoustic Kitty). Šios idėjos tikslas buvo paversti namines kates „šnipėmis“, įmontuojant joms mikrofonus, kad galėtų rinkti informaciją iš Sovietų ambasados Vašingtone. Nepaisant agentūros išradingumo, bandymai pasitelkti katės natūralų smalsumą ir judrumą šnipinėjimui tapo nesėkminga operacija.

Kas nutiko?

Naudoti gyvūnus šnipinėjant Sovietų ambasadą buvo vienas iš CŽV eksperimentinių sumanymų Šaltojo karo metu, tačiau pasirinkta katė projekto įgyvendinimą smarkiai apsunkino. „Projektas Akustinė Katė“ tapo nesėkme, nes gyvūnas atsisakė vykdyti paskirtus uždavinius.

Projekto eiga iki šiol kelia prieštaringas interpretacijas. Buvęs CŽV agentas Victoras Marchettis teigė, kad pirmajame bandyme katė buvo partrenkta automobilio dar net nepriėjusi prie taikinių. Tuo tarpu gyvūnų treneris Bobas Bailey pabrėžė, kad nors projektas skamba absurdiškai ar net žiauriai, jis nebuvo visiška nesėkmė: katę pavyko išmokyti reaguoti į žmonių balsus ir orientuotis į specifinę informaciją. Abu šaltiniai sutinka, kad katė iš esmės buvo paversta „vaikščiojančiu radiju“, su pilve implantatuotu siųstuvu.

Vienintelis oficialus šaltinis – CŽV dokumentas „Views on Trained Cats“, prieinamas Nacionalinio saugumo archyve Džordžo Vašingtono universitete, – patvirtina ribotą projekto sėkmę. Dokumente rašoma, kad katę galima išmokyti judėti tiksliai nurodytu maršrutu, o toks katės ištreniravimas buvo laikomas „įspūdingu moksliniu pasiekimu“. Tačiau galutiniame verdikte pabrėžiama, kad programa „praktikoje netinkama itin specializuotiems mūsų poreikiams“. Kitaip tariant, nepaisant techninės įrangos veikimo ir gebėjimo katę išmokyti tam tikrų elgesio modelių, jos nepriklausoma prigimtis trukdė ją patikimai panaudoti kontroliuojamai žvalgybai.

Kodėl kates taip sunku mokyti?

Katės sunkiai paklūsta žmonių reikalavimams, nes, skirtingai nei šunys, jos nesiekia įtikti žmogui. Niujorko kačių elgesio specialistas Stephenas Quandtas paaiškina, kad šunys buvo veisiami džiaugtis žmonių pageidavimais: kamuolio atnešimas ar kita užduotis jiems teikia malonumą ne tik dėl pačios veiklos, bet ir dėl galimybės patenkinti žmogų. Katės elgiasi kitaip – jos veikia pagal savo norus ir atlieka tik tai, kas joms pačioms teikia malonumą.

Šis skirtumas dalinai paaiškinamas jų domestikacijos istorija. Katės prie žmonių gyvenamosios aplinkos prisitaikė savarankiškai, aruoduose medžiodamos graužikus. Žmonėms jų buvimas buvo naudingas, todėl katės liko šalia žmonių, tačiau nepriklausė nuo jų kontrolės. Šunys, priešingai, buvo specialiai veisiami įvairioms užduotims – ganyti avis, atnešti paukščius ar padėti akliesiems – ir mokomi glaudžiai bendradarbiauti su žmogumi. Katės turėjo tik vieną „darbo funkciją“ – naikinti kenkėjus – ir ją atlikdavo savaime, be papildomo mokymo ar sąlygų.

Ši elgesio ypatybė paaiškina, kodėl CŽV bandymai paversti katę „šnipu“ susidūrė su esminiais sunkumais: nepriklausoma gyvūno prigimtis ir nesuinteresuotumas žmogaus tikslais gerokai ribojo bet kokias kontrolės galimybes.