Mokslininkas išbandė dirbtinį intelektą karo simuliacijose: išryškėjo pavojinga eskalacija

Vasario 17 d. pristatytame tyrime mokslininkas iš „King‘s“ koledžo Londone analizavo kelių pažangių dirbtinio intelekto (DI) sistemų sprendimus imituojant geopolitines krizes tarp branduolinių valstybių. Rezultatai parodė, kad kraštutiniai veiksmai buvo pasirenkami daug dažniau nei tikėtasi, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą.

DI modeliai veikė kaip valstybių lyderiai

„King‘s“ koledžo profesorius Kennethas Payne‘as surengė eksperimentą, kurio metu DI modeliai buvo integruojami virtualiose krizinėse situacijose vaizdo žaidimų pavidalu. Jose sistemos veikė kaip politinių ir karinių sprendimų priėmėjai – skelbė viešus pareiškimus, planavo slaptus veiksmus ar reagavo į priešininko elgesį.

Viso eksperimento metu „GPT-5.2“, „Claude Sonnet 4“ ir „Gemini 3 Flash“ modeliai galėjo rinktis įvairius sprendimus – nuo diplomatinių veiksmų, pasidavimo iki branduolinio karo.

Simuliacijos metu DI modeliai sužaidė 21 „žaidimą“ ir sugeneravo tūkstančius žodžių apimančius strateginius argumentus, kuriuose sistema aiškino savo sprendimų logiką. Tyrėjas pastebėjo, kad DI iš tiesų gebėjo planuoti ilgalaikes strategijas, vertinti riziką ir bandyti nuspėti priešininko reakciją.

Branduoliniai scenarijai pasirodė dažniau nei tikėtasi

Tyrime, paskelbtame „arXiv“ mokslinių darbų platformoje, atskleista, kad visi minėti DI modeliai dažnai rinkosi branduolinį atsaką kaip racionalų sprendimą. Ši situacija ypatingai stebėta tada, kai konfliktas buvo suprantamas kaip egzistencinė grėsmė valstybei.

Kai kuriose simuliacijose DI siūlė smogti pirmas arba greitai didinti konflikto mastą, tikėdamasis taip įgyti pranašumą. Profesorius pastebėjo, kad nė vienas modelis nuosekliai nesirinko visiško atsitraukimo ar pasidavimo scenarijaus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Branduolinio sprogimo technologinė pusė – ką pirmiausia prarastų skaitmeninė visuomenė

Mokslininkas taip pat pažymi, kad modeliai beveik neparodė žmonėms būdingo stipraus psichologinio ir moralinio barjero – „branduolinio tabu“, kai vengiama naudoti šiuos ginklus.

Kuo svarbūs tyrimo rezultatai

Tyrėjo teigimu, rezultatai atskleidžia, kad DI gali pasižymėti sudėtingu strateginiu mąstymu, tačiau sprendimų logika iš esmės skiriasi nuo žmogaus elgesio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sistema šiuo atveju ne siekia racionalumo, bet optimizuoja užduotis taip, kad jos pasiektų strateginį tikslą.

Kadangi DI integracija tik auga, o tam tikrose srityse sistemos jau naudojamos ir gynyboje, rezultatai verčia susimąstyti, kad DI naudojimas geopolitinėse situacijose gali turėti netikėtų pasekmių. Kritinėse situacijose – modelių elgesys daug agresyvesnis nei galima numanyti.

Kiek anksčiau TechNaujienos.lt analizavo ir tai, kas atsitiktų realybėje, jei Europoje būtų panaudotas branduolinis ginklas.

Plačiau apie tai: Kas nutiktų, jei būtų panaudotas taktinis branduolinis ginklas Europoje?