Abstrakti dalelių sąveikos vizualizacija. Šaltinis: TechNaujienos / Shutterstock
„ChatGPT“ akimirksniu atliko neįveikiamą matematinį skaičiavimą – fizikai tikisi lūžio moksliniuose tyrimuose
TRUMPAI
- • „GPT-5.2 Pro“ modelis pasiūlė naują dalelių fizikos formulę.
- • Taip pat įrodė, kad anksčiau abejota dalelių sąveika gali egzistuoti.
- • Tyrėjai mano, kad DI gali paspartinti būsimus mokslinius atradimus.
Kaip vasario 13 d. pranešė „OpenAI“, „ChatGPT“ modelis mokslininkams pasiūlė naują dalelių fizikos formulę, kurią vėliau pavyko patvirtinti matematiniais skaičiavimais. Kadangi tokie skaičiavimai teorinėje fizikoje dažnai užtrunka, mokslininkai šį rezultatą vertina kaip ženklą, kad dirbtinis intelektas (DI) gali padėti greičiau pasiekti mokslinius proveržius.
„ChatGPT“ padėjo rasti paprastesnį sprendimą
„Cornell University“ paskelbtame išankstiniame tyrime mokslininkai nagrinėjo sudėtingas formules, kurios aprašo, kaip elementariosios dalelės sąveikauja susidūrimo metu. Šie skaičiavimai susiję su gluonais – dalelėmis, perduodančiomis stipriąją branduolinę sąveiką atomų branduolyje.
Mokslininkai rankiniu būdu apskaičiavo kelis paprastesnius pavyzdžius, kai sąveikauja iki šešių dalelių, tačiau bendros formulės rasti nepavyko, nes gauti rezultatai buvo per daug sudėtingi. Tuomet jie pasitelkė „GPT-5.2 Pro“ modelį, kuris iš pateiktų pavyzdžių bandė nustatyti bendrą dėsningumą.
DI vos per kelias minutes pasiūlė paprastesnę matematinę išraišką, kuri apibendrino visus žinomus rezultatus. Tyrėjai siekdami gauti argumentuotą formulės įrodymą, pateiktą rezultatą tikrino su vidiniu „OpenAI“ modeliu, kuris tą pačią formulę gavo po 12 valandų apdorojimo, tačiau jau su išsamiais paaiškinimais. Galiausiai tyrėjai šią formulę patikrino tradiciniais matematiniais metodais ir nustatė, kad ji teisinga.
Svarbiausias rezultatas buvo tai, kad DI parodė – viena gluonų sąveikų rūšis, kuri ilgą laiką buvo laikoma neįmanoma arba nereikšminga, iš tikrųjų gali egzistuoti.

Ką tai keičia moksle
Kai kurie fizikai šią naujieną vertina su atsargiu optimizmu. Jie mano, kad DI gali padėti spręsti sudėtingas problemas ir sujungti žinias iš skirtingų sričių, tačiau kartu kelia klausimų dėl jo naudojimo akademiniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, diskutuojama, kaip turėtų būti nurodomas DI indėlis moksliniuose darbuose ir ar automatizacija nepakeis dalies užduočių, kurios tradiciškai padėdavo ruoštis jauniesiems tyrėjams.
Kita vertus, tyrimą atlikę autoriai teigia, kad šie rezultatai rodo platesnį pokytį moksle. Tai gali būti „paradigmos pokytis“, nes tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ iš tiesų gali tapti kasdieniu tyrėjų įrankiu – panašiai kaip jau nutiko programavimo srityje.
DI ir toliau demonstruoja savo galimybes mokslo srityje, tyrėjams suteikiant šansą visai kitaip pažvelgti į mokslinius tyrimus. TechNaujienos.lt anksčiau aptarė ne vieną tokį proveržį. Pavyzdžiui, sistema yra padėjusi sukurti detaliausią žmogaus smegenų žemėlapį ar garsiuose paveiksluose aptikti detales, kurias tapė ne patys menininkai.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Šių laikų trumparegystės „epidemiją“ lemia ne tik ekranai: štai ką sako mokslas
2„ChatGPT“ pokalbiai tampa asmeniškesni nei manėme: štai kam žmonės jį iš tikrųjų naudoja
3Europa skaičiuoja milijonus transporto triukšmo paveiktų gyventojų: Lietuvai – „tylaus“ kampelio titulas
4Nutekintos „Galaxy S26“ serijos kainos: „Ultra“ bus pigesnis nei prognozuota
5Dėl baterijos rizikos atšaukiami „Volvo EX30“ modeliai – ką svarbu žinoti šio elektromobilio vairuotojams
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.