Mokslininkai sunerimę: Antarktidos gelmėse fiksuojama stiprėjanti gravitacinė anomalija

Mokslininkai nustatė, kad po Antarktida esanti milžiniška silpnos gravitacijos zona susiformavo dėl grimztančių senovinių tektoninių plokščių ir kylant karštai mantijai. Analizuodami seisminių bangų duomenis ir atkūrę apie 70 mln. metų trukusią Žemės vidaus raidą, tyrėjai nustatė, kad anomalija sustiprėjo prieš 50–30 mln. metų. Procesas vyko giliai po Pietų ašigaliu ir galėjo prisidėti prie Antarktidos apledėjimo pradžios bei pasaulinio klimato pokyčių.

Gilinasi į Žemės gravitaciją

Floridos universiteto paskelbtuose tyrimo rezultatuose nurodoma, kad mokslininkai sukūrė detalų trimatį Žemės vidaus modelį, naudodami pasaulinį seisminių stebėjimų tinklą. Dėl turimų žemės drebėjimų bangų sklidimo per skirtingo tankio uolienas duomenų, specialistai galėjo atkurti mantijoje esančios medžiagos išsidėstymą.

Remdamiesi šiais duomenimis, jie apskaičiavo visos planetos gravitacijos žemėlapį ir palygino jį su palydovų matavimais. Modelis beveik tiksliai sutapo su realiais duomenimis, todėl patvirtino, kad rekonstrukcija atspindi tikrąją Žemės struktūrą.

Tuomet kompiuteriniais modeliais buvo „atsuktas laikas“ atgal – mokslininkai atkūrė uolienų judėjimą mantijoje per maždaug 70 mln. metų ir stebėjo, kaip keitėsi Antarktidos gravitacinė anomalija.

Žemiau vaizdo įraše mokslininkų sudarytas tiksliausias Žemės gravitacijos modelis (mėlyna spalva žymi silpnesnę gravitaciją, o raudona ir geltona – stipresnę, kurią lemia skirtingas masės pasiskirstymas planetos viduje):

Pagrindiniai rezultatai

Tyrimas parodė, kad Antarktidos gravitacinė anomalija ne visada buvo tokia ryški kaip šiandien. Kompiuteriniai modeliai atskleidė, jog pradžioje ji buvo gerokai silpnesnė, o ryškesni pokyčiai prasidėjo prieš maždaug 50–30 mln. metų, kai regiono gravitacinis laukas ėmė sparčiau silpnėti.

Mokslininkai nustatė, kad šį procesą sukėlė lėti uolienų srautai giliai mantijoje. Grimztančios senovinės tektoninės plokštės ir kylanti karšta, mažesnio tankio medžiaga pakeitė masės pasiskirstymą planetos viduje.

Pasak tyrėjų, šis laikotarpis sutampa su vienu svarbiausių Žemės klimato lūžių – Antarktidos apledėjimo pradžia. Tai leidžia manyti, jog giluminiai geologiniai procesai galėjo prisidėti prie staigaus žemyno atšalimo.

Be to, tyrėjai nustatė, kad silpnesnė gravitacija tiesiogiai veikia vandenynus. Vanduo natūraliai teka į stipresnės traukos zonas, todėl aplink Antarktidą jūros paviršius yra žemesnis, nei būtų esant vienodai gravitacijai visoje planetoje.

Gravitacinės anomalijos reikšmė

Žemės gravitacija nėra vienoda visoje planetoje. Nors dažniausiai įsivaizduojame ją kaip tobulai vienodą jėgą, realybėje ji priklauso nuo to, kaip planetos viduje yra pasiskirsčiusi masė.

Po Antarktida egzistuoja vadinamoji gravitacinė įduba – milžiniškas regionas, kuriame gravitacija silpnesnė nei vidutiniškai. Jei visa planeta būtų padengta vien vandeniu, šioje vietoje vandenyno paviršius būtų pastebimai žemiau nei kitur.

Skirtumas nėra pavojingas žmonėms, tačiau planetos mastu tai milžiniškas struktūrinis nukrypimas, rodantis sudėtingus procesus giliai po paviršiumi.

Kuo atradimas svarbus šiandien

Naujas tyrimas papildo turimus duomenis, susijusius su šiuo reiškiniu ir leidžia tiksliau suprasti, kaip giluminiai Žemės procesai veikia paviršių, ypač jūros lygio pasiskirstymą skirtinguose regionuose.

Geresnis to supratimas padeda tikslinti ilgalaikes klimato ir vandenynų prognozes bei mažinti neapibrėžtumą modeliuose, kuriais remiamasi vertinant ateities pokyčius planetoje.

Mokslininkų supratimas apie Antarktidą ir jos ypatumus vis labiau plečiasi – nuo gravitacinių jėgų iki robotizuotų ledo tyrimų. Na, o TechNaujienos.lt komanda yra parengusi straipsnį apie 4 su Antarktida susijusius, bet mažai žinomus faktus.

Taip pat kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą apie tai: