Popiežius Leonas XIV vis dažniau perspėja apie DI grėsmę: ji susijusi su žmogaus santykiais

Popiežius Leonas XIV kartu su Katalikų bažnyčia vis garsiau kalba apie dirbtinio intelekto (DI) grėsmę. Ankstesnėse žinutės – sausio pabaigoje paskelbtame Pasaulinės socialinės komunikacijos dienos pranešime, Šventasis Tėvas DI įvardija kaip technologiją, galinčią paveikti žmogaus santykius ir mąstymą. Baiminamasi, kad DI paskatins žmones pasikliauti algoritmais vietoje tarpusavio bendravimo.

Dėmesys socialinėms problemoms

Dažniausiai diskusijose apie DI akcentuojamas automatizavimas ar profesijų nykimas. Tačiau naujoje Bažnyčios pozicijoje pabrėžiama kita problema – ne ekonominė, o socialinė.

Dokumente teigiama, kad DI gali pakeisti patį bendravimo pobūdį. Žmonės vis dažniau kreipiasi į sistemas dėl patarimų, emocinės paramos ar atsakymų į asmeninius klausimus. Tokia praktika ilgainiui gali sumažinti poreikį ieškoti pagalbos bendruomenėje, šeimoje ar tarp draugų.

Popiežius pabrėžia, kad problema kyla tuomet, kai technologija tampa ne įrankiu, o santykio pakaitalu. Kadangi DI gali būti prieinamas bet kada, reaguoja greitai ir pateikia aiškius atsakymus, todėl žmogui natūraliai lengviau rinktis pokalbį su sistema nei sudėtingesnį dialogą su kitu žmogumi.

Toks pokytis laikomas reikšmingu, nes bendravimas su žmonėmis reikalauja pastangų, kompromiso ir empatijos, o algoritmas pateikia personalizuotą atsaką be socialinės sąveikos. Dėl to gali silpnėti gebėjimas spręsti konfliktus, išklausyti ar toleruoti kitokią nuomonę.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ką naujasis popiežius Leonas XIV mano apie klimato technologijas?

Naujas autoriteto tipas

Dokumente taip pat įvardijama, kad DI pamažu gali tapti autoritetu kasdieniuose sprendimuose. Jei žmogus nuolat gauna rekomendacijas, patarimus ir interpretacijas iš sistemos, ji pradeda veikti kaip patikimiausias informacijos šaltinis.

Tokiu atveju žmogus sprendimus ima grįsti nebe kitų žmonių nuomone ar patirtimi, o algoritmo pateiktais atsakymais. Bažnyčia baiminasi, kad dėl to keičiasi ne tik informacijos paieška, bet ir tai, kuo visuomenė pasitiki.

Pasitikėjimas susijęs ir su kita rizika – DI gebėjimu imituoti žmogų. Kalbama ne tik apie tekstinius atsakymus, bet ir apie balsą, veidą bei emocinę reakciją. Tokios technologijos leidžia sukurti įtikinamą „asmenį“, su kuriuo galima bendrauti tarsi su realiu žmogumi. Bažnyčia perspėja, kad ilgainiui gali tapti sunkiau atskirti, kada kalbama su žmogumi, o kada – su sistema.

DI neatsisako

Svarbi dokumento dalis – Bažnyčia nesiūlo stabdyti technologijų. Priešingai, kalbama apie atsakingą naudojimą. Siūloma aiškiai žymėti DI sukurtą turinį, ugdyti medijų raštingumą ir išlaikyti žmogaus kontrolę sprendimuose. Pabrėžiama, kad technologija turi likti įrankiu, o ne partneriu ar autoritetu.

Kita vertus, kaip aptarėme ankstesniuose straipsniuose, DI sprendimai vis plačiau integruojami religinėse bendruomenėse. Atsiranda pokalbių robotai, skirti diskusijoms su Jėzumi, o Šveicarijoje buvo eksperimentuojama ir su Dievo holograma, skirta išpažinčiai atlikti.