DI sukeltas perdegimas: kodėl darbe pavargstama labiau

Dirbtinis intelektas (DI) dažniausiai siejamas su augančiu produktyvumu ir galimybe darbus atlikti gerokai greičiau nei anksčiau. Tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo ir kitą šios technologijos pusę: kartu didėja darbo tempas, užduočių kiekis ir psichologinis krūvis, kuris ilgainiui gali vesti į perdegimą.

Produktyvumas auga, darbo apimtis – taip pat

Harvardo mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad įmonės tikisi jog DI sumažins įprastą rutiną, tačiau realybėje jis dažniau tik pakeičia darbo pobūdį, o ne jo kiekį. Laikas, kurį sutaupo DI, organizacijose dažniausiai iškart užpildomas naujomis užduotimis.

Aštuonis mėnesius stebėtas 200 žmonių elgesys, šiems technologijų įmonėje savanoriškai naudojant DI įrankius, parodė šią tendenciją praktiškai. Darbuotojai užduotis atliko greičiau ir ėmėsi daugiau atsakomybių, tačiau kartu atsirado netikėtų pasekmių – dalis jų pradėjo vykdyti darbus, kurių anksčiau būtų vengę arba perdavę kitiems specialistams dėl kompetencijų trūkumo.

Mokslininkai šiuos rezultatus grindžia tuo, kad DI leido imtis užduočių už savo kompetencijos ribų, todėl žmonės patys susikūrė papildomo darbo. Dėl to didėja užimtumas ir darosi sunkiau subalansuoti darbo krūvį, nors technologija turėjo jį sumažinti.

Nulemia rimtesnes pasekmes

Kaip pastebi tyrėjai, sutaupytas laikas nebūtinai pagerina darbo ir poilsio balansą. Priešingai – darbuotojai, naudoję DI įrankius, dažnai pradėjo dirbti ilgiau. Net ir jausdami, kad turi „skaitmeninį pagalbininką“, darbuotojai nepatyrė mažesnio psichologinio krūvio. Organizacijose išliko lūkestis greitai pateikti rezultatą, o DI tik dar labiau sustiprino spaudimą tai padaryti. Dėl to darbas tapo intensyvesnis, o ne trumpesnis.

Tyrėjai įspėja, kad ilgainiui tai turi realių pasekmių: darbuotojai jaučiasi nuolat pasiekiami, sunkiau atsitraukia nuo darbo ir dažniau blaškosi tarp užduočių. Kitaip tariant, technologija, kuri turėjo palengvinti kasdienes užduotis, pakeičia darbo ritmą, todėl formuojasi sąlygos perdegimui atsirasti.

Kaip sumažinti perdegimo riziką

DI iš tiesų augina žmonių darbo efektyvumą, tačiau jis nebūtinai reiškia lengvesnį darbą. Todėl čia iškyla poreikis organizacijai ir darbuotojams sąmoningai integruoti šių įrankių naudojimo mastą ir jį tinkamai kontroliuoti – nes problema ne DI įrankyje, o tai, kaip jis naudojamas:

• DI naudoti konkrečioms užduotims ir procesams, o ne visos darbo dienos metu;
• Sutaupytą laiką, jei įmanoma, skirti kitoms veikloms, o ne papildomam darbui;
• Aiškiai atskirti darbo ir poilsio laiką;
• Orientuotis į rezultato kokybę, o ne DI suteikiamą greitį.

Naujos išvados pateikiamos po to, kai darbo rinka vis labiau baiminasi DI poveikio ir galimybės pakeisti konkrečias profesijas. Tačiau matyti, kad technologija turi platesnių pasekmių, susijusių ne tik su užduočių atlikimu, bet ir poveikiu pačiam darbuotojui.

Daugiau skaitykite: Naršymas telefone ne poilsis, o jo imitacija: tai turi žinoti kiekvienas