Sukurtas pirmasis pasaulyje alus-vakcina

JAV mokslininkas namų sąlygomis sukūrė alų su genetiniu būdu modifikuotomis mielėmis, kuris galėtų veikti kaip geriamasis vakcinos analogas prieš poliomavirusą, sukeldamas etinių, mokslinių ir reguliavimo diskusijų apie tyrimų ribas už oficialių institucijų ribų.

Alus, sukurtas už oficialios laboratorijos ribų

Virusologas Chrisas Buckas, identifikavęs keturis iš 13 žinomų žmogaus poliomavirusų, nusprendė ant saves išbandyti valgomosios vakcinos analogą, pagamintą už laboratorijos ribų.

Gėrimas buvo pagamintas naudojant genetiškai modifikuotas mieles, galinčias gaminti daleles, panašias į BK poliomaviruso, kuris siejamas su vėžiu ir rimtomis komplikacijomis imunodeficitu sergantiems pacientams.

Pasak C. Bucko, po eksperimentinio alaus suvalgymo jo organizmas pagamino antikūnus prieš skirtingus viruso potipius. Jis neužfiksavo jokių akivaizdžių neigiamų poveikių.

Artimi C. Bucko šeimos nariai taip pat išbandė gėrimą, pagamintą namų virtuvėje, taip išplečiant eksperimentavimo ribas ir sukeliant papildomų etinių klausimų.

Interviu „ScienceNews“ leidiniui mokslininkas teigė, kad pradiniai jo tyrimo rezultatai rodo tikrą imunologinį potencialą gyvų mielių pagrindu sukurtam metodui.

Mokslinis potencialas ir esamos ribos

C. Buckas teigia, kad alus-vakcina galėtų būti laikomas maisto produktu arba maisto papildu, nes jame naudojamos mielės yra visiškai saugios žmogaus vartojimui.

Pasak jo, tai leistų greičiau prieiti prie imunizacijos, apeinant ilgą klinikinių tyrimų procesą, būtiną tradicinėms vakcinoms.

Šis jo projektas kilo iš daugiau nei prieš 15 metų pradėtų tyrimų, skirtų injekcijai skirtos vakcinos nuo BK poliomaviruso kūrimui.

Tuo metu gyvūnams suleistos mielių gaminamos virusinės dalelės sukėlė stiprų imuninį atsaką, palaikydamos veiksmingumo hipotezę. Vėlesni eksperimentai parodė, kad pelėms duodant gyvą mielių produktą, jos taip pat gamino antikūnus, kas rodo galimybę oralinei vakcinacijos formai.

Jeigu C. Bucko metodas pasiteisintų, ši technologija galėtų sumažinti gydymo išlaidas, palengvinti laikymą ir paprastai integruoti į maisto produktus. C. Buckas mano, kad tokį metodą ateityje būtų galima taikyti prieš COVID-19, paukščių gripą ir HPV sukeltas vėžio formas.

Mokslinė sklaida be formalios peržiūros

Pradiniai C. Bucko tyrimo duomenys buvo paskelbti gruodžio 17 d. „Zenodo“ platformoje be recenzavimo, kas pradėjo tyrimo kritiką.

C. Buckas taip pat paskelbė detalią metodiką, kaip atkurti vakcinos alų, ir komentavo eksperimentą savo asmeniniame tinklaraštyje, siekdamas visiško skaidrumo.

Jo paskelbtoje medžiagoje pateikti rezultatai iš tyrimų su pelėmis ir eksperimentavimo su artimaisiais ir savimi, kas tapo pagrindiniu mokslinės ir etinės diskusijos objektu.

C. Buckas tvirtina, kad jo veiksmai vyko už oficialios laboratorijos ribų ir priklauso privačiai sričiai, o ne reguliuojamoms instituciniams veikloms. Tam jis įkūrė „Gusteau Research Corporation“ – nepelno siekiančią organizaciją, orientuotą į alaus gamybą ir vartojimą. 

Ši strategija vėl suaktyvino diskusijas apie ribas tarp asmeninių tyrimų, pilietinės mokslo iniciatyvos ir institucijų atsakomybės visuomenės sveikatos srityje.