Skip to content
Dirbtinis intelektas lietuvių kalboje – ar iššūkiai kada nors bus išspręsti? Eksperto komentaras

Eksperto teigimu, po penkerių metų lietuviškai galėtų kalbėti ir patys robotai.

Dirbtinis intelektas lietuvių kalboje – ar iššūkiai kada nors bus išspręsti? Eksperto komentaras

TRUMPAI

  • • Lietuvių kalba DI sistemose vis dar atsilieka nuo pasaulinių standartų.
  • • Didžiausias barjeras – lietuviškų duomenų trūkumas.
  • • Proveržiui būtinas glaudesnis mokslo, valstybės ir verslo bendradarbiavimas.

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien paplitęs kaip niekada anksčiau, tačiau mažesnėse šalyse, kaip Lietuvoje, technologijos galimybės vis dar ribotos, o kokybiškų įrankių itin trūksta. Visgi, optimizmo netrūksta – ekspertų teigimu, situacija gali keistis, jei bus sprendžiami pagrindiniai iššūkiai.

REKLAMA

Iššūkių netrūksta

VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros lektorius Tautvydas Kvietkauskas pabrėžia, kad pasaulyje DI vystosi neįsivaizduojamu greičiu. Čia anglų kalba visada buvo prioritetas, o pasauliniuose DI projektuose į lietuvių kalbos kokybę atsižvelgiama mažai.

Nors su populiariausiais pokalbių robotais, kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, jau galima kalbėti lietuviškai, dar daug kur tokios galimybės nėra arba susiduriama ir su specifiniais trūkumais. Anot eksperto, dažniausiai jie nukreipti į pačią kalbą – lietuvių kalbos gramatiką, skyrybą, kirčiavimą.

REKLAMA

Problema duomenyse

Įvairius DI modelius, nuo kalbos atpažinimo iki naujų regos ir kalbos sistemų, teoriškai lietuvių kalbai pritaikyti nebūtų sunku. O didesni ribotumai T. Kvietkausko siejami ne su DI, o su jam reikalingais duomenimis.

Kadangi lietuviškų duomenų daug nėra – tai tiesiogiai lemia ir DI įrankių kokybę. Modeliams apmokyti gali prireikti ir milijardo nuotraukų, garso įrašų, teksto, kurie būtų tik vietine kalba.

Kartu lietuvių kalboje gausu savitų kalbinių niuansų, susijusių su gramatika, semantika. Tie patys žodžiai turi visiškai skirtingas reikšmes, netrūksta dviprasmybių, todėl tai dar labiau apsunkina DI sistemos apmokymą.

REKLAMA

Bendradarbiavimo poreikis

T. Kvietkauskas išskiria, kad ateityje svarbu, jog su akademine bendruomene kartu bendradarbiautų valstybė ir verslo sektorius. Nors mokslininkai gali pasiūlyti inovatyvių sprendimų, didžiausius duomenų išteklius turi pati valstybė, o verslas – galimybę suteikti finansinę paramą.

Įgyvendinus tai, paprasti vartotojai galėtų gauti išties naudingus įrankius, pavyzdžiui, regos ir kalbos modeliais grįstos priemonės leistų žmonėms su negalia DI pateikti nuotraukas, su juo kalbėti lietuviškai ir gauti kokybišką ir kalbiškai teisingą atsakymą.

Kita vertus, mokslininko prognozės ateičiai dar ambicingesnės. Kadangi jau turime DI įrankių, veikiančių lietuvių kalba, po penkerių metų lietuviškai galėtų kalbėti ir patys robotai.

Visgi, iki šiol lietuvių mokslininkai jau yra pasiekę įspūdingų laimėjimų. Dar lapkritį buvo pristatytas pirmasis lietuvių kalbos DI modelis. O esame žinomi ir pasaulyje – kuriant inovatyvius sprendimus ankstyvam odos vėžiui aptikti.

Eksperto komentaras buvo paskelbtas VILNIUS TECH pranešime.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
8

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.