Kaip iš tikrųjų veikia placebo efektas? Kas vyksta smegenyse, kai tikime gydymu

Placebo efektas jau kelis dešimtmečius yra tiriamas klinikinėje medicinoje ir neuromoksluose, tačiau tik pastaraisiais metais tapo aiškiau, kas iš tiesų vyksta žmogaus smegenyse. Tyrimai, atlikti įvairiose pasaulio laboratorijose, rodo, kad šis reiškinys nėra vien psichologinis. Tai – išmatuojami biologiniai procesai, susiję su smegenų chemija ir nervinių signalų veikla.

Kas yra placebo efektas

Placebo efektas – tai paciento būklės ar savijautos pagerėjimas, atsirandantis ne dėl veikliosios gydymo medžiagos, o dėl paties tikėjimo, kad taikomas gydymas yra veiksmingas.

Šis poveikis gali pasireikšti net tada, kai naudojama neveikli medžiaga arba procedūra, neturinti tiesioginio biologinio poveikio ligos priežasčiai.

Pavyzdžiui, klinikiniuose skausmo tyrimuose daliai pacientų skiriamos tabletės be veikliosios medžiagos, tačiau jiems nurodoma, kad tai yra skausmą malšinantis vaistas – dalis šių pacientų realiai patiria skausmo sumažėjimą, kuris fiksuojamas ir objektyviais tyrimų metodais.

Medicinoje placebo efektas vertinamas kaip svarbus veiksnys klinikiniuose tyrimuose, nes jis gali turėti įtakos skausmo suvokimui, judėjimo funkcijoms ar subjektyviai paciento savijautai.

Kaip paveikiamos smegenys

Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad placebo efektas aktyvina konkrečias smegenų sritis, ypač susijusias su lūkesčiais, sprendimų priėmimu ir skausmo reguliavimu.

Didžiausias vaidmuo tenka prefrontalinei žievei – sričiai, kuri dalyvauja formuojant tikėjimą gydymo veiksmingumu ir prognozuojant jo poveikį.

Kai žmogus tiki, kad gauna veiksmingą gydymą, smegenys inicijuoja signalus, kurie gali slopinti skausmo suvokimą. Šis procesas nėra abstraktus: vaizdiniai tyrimai rodo sumažėjusį aktyvumą tose smegenų srityse, kurios atsakingos už skausmo apdorojimą. Tai reiškia, kad pojūčių pokyčiai kyla ne dėl įsivaizdavimo, o dėl realių nervinių mechanizmų.

Smegenų cheminiai procesai ir placebo poveikis

Vienas svarbiausių placebo efekto elementų yra smegenų neuromediatorių veikla. Tyrimai rodo, kad placebo gali paskatinti endorfinų – natūralių skausmą slopinančių medžiagų – išsiskyrimą.

Kai kuriais atvejais fiksuojamas ir dopamino aktyvumo padidėjimas, ypač būklėse, susijusiose su judesio sutrikimais ar motyvacija.

Šie pokyčiai patvirtinami farmakologiniais eksperimentais. Kai placebo efektą lydintys cheminiai procesai yra blokuojami vaistais, kurie slopina endorfinų veikimą, placebo poveikis ženkliai sumažėja. Tai leidžia daryti išvadą, kad smegenų biochemija yra esminė šio reiškinio dalis.

Kodėl placebo neveikia visų ligų vienodai

Nors placebo efektas gali sumažinti skausmą ar pagerinti savijautą, jis nėra universalus gydymo pakaitalas. Tyrimai rodo, kad jis efektyviausias ten, kur didelę reikšmę turi subjektyvus pojūčių vertinimas, pavyzdžiui, skausmas, pykinimas ar nuovargis.

Tuo tarpu ligose, kuriose būtini konkretūs biologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, bakterinės infekcijos ar hormoniniai sutrikimai, placebo efektas negali pakeisti medikamentinio gydymo.

Neuromokslininkai pabrėžia, kad placebo veikia ne ligos priežastį, o jos suvokimą ir tam tikrus simptomus.

Šiuolaikiniai tyrimai leidžia placebo efektą vertinti ne kaip apgaulę, o kaip sudėtingą smegenų ir kūno sąveikos mechanizmą. Tai keičia požiūrį į gydymo procesus ir skatina mediciną atidžiau vertinti paciento lūkesčių bei smegenų veiklos vaidmenį klinikiniuose rezultatuose.