Aktorius Morganas Freemanas pradeda kovą su DI įrankiais klonuojančiais jo balsą

Aktorius Morganas Freemanas teigia, kad jo balsas buvo klonuojamas su dirbtinio intelekto modeliais be jo sutikimo, o jo teisininkai jau ieško atitinkamų sprendimų.

Kodėl šis atvejis yra svarbus

Šis incidentas, plačiai aprašytas spaudoje 2025 metų lapkričio 14 dieną, atkreipia dėmesį į vis labiau aštrėjantį konfliktą tarp kūrybinio darbo, asmeninės tapatybės apsaugos ir dirbtinio intelekto taikymo medijos industrijoje.

Aktoriaus balsas – jo profesinės veiklos dalis, už kurią jis yra apmokamas, o neteisėtas balso klonavimas gali pažeisti jo teises, sukelti profesinių nuostolių ir paveikti platesnes aktorių bendruomenės interesų apsaugos iniciatyvas.

Teisininkai „yra labai, labai užsiėmę“

Freeman atskleidė, kad jo teisininkai „yra labai, labai užsiėmę“, nagrinėjantys kelis neautorizuoto jo balso naudojimo atvejus. Aktorius pabrėžė: „Jei tai daroma be manęs, jūs vagiate iš manęs“, nurodydamas, kad balso panaudojimas be sutikimo jam yra finansinis ir profesinis pažeidimas.

Jis taip pat kritikavo dirbtinio intelekto sukurtą aktorę Tilly Norwood, teigdamas, kad tokie sprendimai atima vietą tikriems atlikėjams ir susiduria su profesinių sąjungų pasipriešinimu.

Tilly Norwood galie pamatyti nuorodoje žemiau:

Galimas poveikis, tendencijos ir kontekstas

Ši situacija gali padidinti aktorių bei kūrėjų budrumą dėl dirbtinio intelekto technologijų taikymo jų darbų atvaizdavimui. Galimi scenarijai: didesnė teisinė atsakomybė už balso klonavimą, griežtesni aiškių sutikimų reikalavimai, aktorių profesinių sąjungų stiprinimas ir reguliacinės aplinkos plėtra. Be to, kūrėjams bei žiniasklaidos industrijai gali tekti peržiūrėti, kaip tariamai „laisvai“ prieinamos AI priemonės gali atsidurti teisinių rizikų zonoje.

Tokiu būdu incidentas perteikia platesnę tendenciją: dirbtinis intelektas greitai integruojasi į kūrybines sritis, o teisė ir etika turi spėti adaptuotis prie naujų technologinių galimybių bei iššūkių.

Natūralu, kad ši diskusija neapsiriboja tik kino ar balso klonavimo sritimi. Panašūs iššūkiai ryškėja ir kitose kūrybinėse industrijose, kur DI jau pradeda konkuruoti su žmonių talentu, kelia sumaištį ir verčia iš naujo vertinti kūrybiškumo ribas.

Rekomenduojamas video: KAS SUKŪRĖ DIRBTINĮ INTELEKTĄ? KILMĖS ISTORIJA IR FAKTAI

Kūrybinėse industrijose – DI išškūkiai

Pasaulinė „Deezer“ ir „Ipsos“ apklausa parodė, kad net 97 procentai klausytojų nebegali atskirti dirbtinio intelekto sukurtos muzikos nuo žmonių parašytų kūrinių. Rezultatai paskelbti tuo metu, kai DI sugeneruota kantri stiliaus daina pirmą kartą pasiekė JAV „Billboard“ skaitmeninio kantri muzikos topo viršūnę. Tyrime dalyvavo 9 tūkst. žmonių iš aštuonių šalių, o išvados rodo aiškų poslinkį – DI muzika tampa tokiu pat standartiniu formatu, kaip ir žmonių kūryba.

Augantis DI populiarumas kelia ir nerimą. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigia jaučiantys diskomfortą nežinodami, ar klausosi žmogaus, ar algoritmui priskiriamo kūrinio, o 51 procentas baiminasi, kad generatyvinis turinys užtvindys platformas žemesnės kokybės darbais.

Transliavimo platformų vidiniai duomenys tai patvirtina: 2025 m. sausį tik viena iš dešimties dainų buvo sukurta DI, tačiau spalį šis rodiklis išaugo iki vienos iš trijų – maždaug 40 tūkst. kūrinių per dieną. Didžiosios muzikos platformos jau pradeda žymėti DI kūrinius, siekdamos užtikrinti skaidrumą ir atliepti klausytojų lūkesčius.