Harvardo profesorius atskleide kur slypi psichikos ligu saknys
Harvardo medicinos mokyklos profesorius, psichiatrijos daktaras Brucas M. Cohenas sako, kad psichikos ligas iššaukia ne smegenyse vyraujantis neurotransmiterių ir kitų smegenų cheminių medžiagų disbalansas. Anot jo, šis procesas prasideda daug anksčiau – tuomet, kai smegenų ląstelėse prasideda energijos gamybos sutrikimai, kurie ima trikdyti neuronų veiklą ir jų tarpusavio ryšius. Šis požiūris peržengia seniai įprastą „smegenų cheminio disbalanso“ teoriją ir atkreipia dėmesį į mitochondrijas bei kitas smegenų energijos sistemas kaip terpę, kurioje prasideda procesai, iššaukiantys psichikos ligas.
Pasaulinė psichiatrijos vizija
Harvardo profesorius dr. Brucas M. Cohenas beveik penkis dešimtmečius tyrė, kaip smegenų ląstelės gamina energiją ir bendrauja tarpusavyje. Tai procesai, kurie, pasak jo, gali žymėti psichikos ligų vystymosi pradžią. Dabar jis pristatė atradimus, kuriais nori keisti požiūrį į sudėtingus smegenų sutrikimus ir jų gydymą.
Jo laboratorija kuria naujus metodus, leidžiančius auginti smegenų ląsteles iš pacientų mėginių, naudojant pažangią kamieninių ląstelių technologiją. Šie įrankiai suteikia mokslininkams galimybę geriau suprasti ligų priežastis ir kurti tikslingesnius gydymo būdus.
B. Coheno komanda atrado, kad pagrindinių psichikos sutrikimų šaknys gali slypėti smegenų ląstelių energijos apykaitos sutrikimuose.
Jų taip pat tyrimai rodo, kad smegenų ląstelės iš žmonių, sergančių šizofrenija, bipoliniu sutrikimu ar Alzheimerio liga, turi įgimtų metabolinių sutrikimų, kuriuos galima koreguoti dar prieš pasireiškiant simptomams.
Šis požiūris žymi esminį poslinkį nuo tradicinės teorijos apie neurotransmiterių disbalansą, dėl kurio, kaip manoma, vystosi psichikos ligos.
B. Cohenas pabrėžia, kad smegenys labiau nei bet kuris kitas organas priklauso nuo tiksliai veikiančios energijos gamybos ląstelėse ir jų tarpusavio ryšio.
Pasak jo, stabilizuojant šiuos procesus gali būti įmanoma užkirsti kelią arba sumažinti psichikos sutrikimų simptomus rizikos grupėms visame pasaulyje.
Iššūkis tradiciniams diagnostikos modeliams
Be to, vietoj įprastinių psichikos ligų terminų, tokių kaip „šizofrenija“, B. Cohenas siūlo dimensinį, įrodymais pagrįstą diagnostikos požiūrį, kuris orientuojasi į simptomų profilius. Pasak jo, toks modelis – kai gydytojai vadovautųsi ne psichikos ligų kategorijomis, o atskirais simptomų profiliais – geriau atspindėtų ligų sudėtingumą ir mažintų stigmatizaciją.
Anot jo, tradicinės diagnostikos sistemos nepakankamai atspindi tikrąsias biologines ligų priežastis ir klinikinę praktiką.
B. Cohenas taip pat pabrėžia ankstyvos prevencijos svarbą. Jo teigimu, identifikuojant riziką lemiančius mechanizmus, galima užkirsti kelią psichoziniams sutrikimams dar paauglystėje ar demencijai vėlesniame gyvenime.
Harvardo profesorius išskiria ir tai, kad technologiniai pasiekimai, tokie kaip ląstelių reprogramavimas ir genomikos analizė, suteikia naujų galimybių suprasti psichikos sutrikimų biologines šaknis ir kurti tikslingesnius gydymo metodus.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Jei telefone matote šį ženklą – jūsų ryšys gali tapti mažiau saugiu
2Kas labiausiai trumpina šiuolaikinių įrenginių tarnavimo laiką
3„Android“ atnaujinimas gali pakeisti šį privatumo nustatymą be perspėjimo
4Ar ateityje susikalbėsime su šunimis? Mokslo atsakas
5NATO kurs automatizuotą gynybos liniją, naudos dirbtinį intelektą ir jutiklius
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.