Ar kultūra pakeis genetinę evoliuciją? Nauja teorija siūlo netikėtą atsakymą

Mokslininkai pasiūlė drastišką naują teoriją, kuri teigia, kad žmonės gali išgyventi didelį evoliucinį poslinkį, kurį lems visai ne genai, o kultūra. Tyrėjų sukurta idėja drąsiai teigia: „Kultūrinė evoliucija pusryčiams suvalgo genetinę evoliuciją“.

Kultūra prieš genetiką

Meino universiteto paskelbtame pranešime teigiama, kad šios institucijos mokslininkai siūlo naują požiūrį į žmogaus evoliucijos procesą. Ekonomikos ir tvarumo docentas Timothy M. Waringas ir ekologijos bei aplinkos mokslų tyrėjas Zachary T. Woodas sako, kad kultūra lenkia genetiką kaip pagrindinė žmogaus evoliuciją formuojanti jėga.

„Atrodo, kad žmogaus evoliucija keičia pavaras. Kai vieni iš kitų mokomės naudingų įgūdžių, institucijų ar technologijų, paveldime adaptyvias kultūrines praktikas. Peržiūrėję įrodymus, pastebime, kad kultūra problemas sprendžia daug greičiau nei genetinė evoliucija. Tai rodo, kad mūsų rūšis yra didelio evoliucinio perėjimo įkarštyje“, – pranešime teigia T. M. Waringas.

Pasak mokslininkų, kultūrinė praktika, kuri siekia nuo ūkininkavimo metodų iki teisinių kodeksų, plinta ir prisitaiko daug greičiau nei genai, leidžiant žmonių grupėms prisitaikyti prie naujos aplinkos ir spręsti naujas problemas taip, kaip biologija niekada negalėtų.

Pateikė pavyzdžių

Nors naujoji evoliucijos idėja skamba utopiškai, tyrėjai pateikia ir keletą konkrečių pavyzdžių, kuriais nurodo kultūros dominavimą prieš genetiką. Pavyzdžiui, jie išskiria akinius ir chirurgiją, kuri „ištaiso“ regėjimo problemas, kuriuos genai anksčiau palikdavo „natūralios atrankos“ procesui.

Medicininė pažanga ir technologijos, kaip vaisingumo gydymas ar cezario pjūviai sprendžia gimdymo klausimus, o natūraliomis aplinkybėmis tai būtų palikta „savai eigai“ ir dažnai pasmerktų mirčiai.

Anot tyrėjų, šiandien visuomenė vis mažiau priskiria asmeninio gyvenimo rezultatus genams, o tai sieja su šalimi, kurioje gyvena – tai jau kultūrinis veiksnys.

Idėja slypi bendruomeniškume

Meino universiteto mokslininkai išskiria, kad ši tendencija stebima ir dėl to, kad žmones visada stipriau paveikė ne pavieniai genai, o grupių kultūra.

Gyvenimo kokybė šiandien priklauso ne nuo individualaus asmens protingumo, tačiau bendrai sukurtų sistemų: medicinos, švietimo ir kt. Visa tai reiškia ir tai, kad vyksta žmogaus individualumo reorganizacija, kai judame link grupių formavimosi.

Mokslininkai perspėja, kad šios teorijos nereikia traktuoti kaip pažangos ar neišvengiamybės bei tai nenusako skirtingų kultūrų pranašumo prieš kitas. Visgi, jie teigia, kad teorija yra patikrinta, sukurta sistema, skirta išmatuoti kaip greitai vyksta šis perėjimas ir ateityje planuojama sukurti matematinius ir kompiuterinius modelius bei pradėti ilgalaikį reikalingų duomenų rinkimo projektą.

Kol vieni ekspertai tikina, kad genetinė evoliucija vis labiau menksta, kiti ruošiasi proveržiui šioje srityje. Kiek anksčiau paskelbta, kad mokslininkai kurs dirbtinį žmogaus DNR. Apie tai skaitykite čia.