Mokslininkai sumišę: Graikijos oloje rasta 300 tūkst. metų senumo kaukolė – nei žmogus, nei neandertalietis

Mokslininkai naujai datavo vieną garsiausių archeologinių radinių Graikijoje – Petralonos kaukolę – ir nustatė, kad jai maždaug 300 tūkstančių metų. Šis atradimas meta iššūkį seniesiems žmogaus evoliucijos pasakojimams, nes kaukolė nepriklauso nei šiuolaikiniams žmonėms, nei neandertaliečiams.

Kaukolė buvo aptikta dar 1960 metais Petralonos oloje, Chalkidikės regione. Ji buvo įaugusi į stalagmitą, todėl ilgą laiką tiksli jos data buvo neaiški. Naujausias tyrimas, atliktas urano sesijos metodu, atskleidė, kad radinio amžius siekia bent 277 tūkst. metų, bet tikėtina, kad jis dar senesnis – artimas 300 tūkst. metų ribai.

Nežinomas giminaitis

Tyrėjai pabrėžia, kad ši kaukolė nepriskirtina nei Homo sapiens, nei neandertaliečiams. Jos bruožai labiausiai primena Homo heidelbergensis – išnykusią žmonių protėvių rūšį, gyvenusią Eurazijoje maždaug tuo pačiu laikotarpiu.

„Šis radinys suteikia naujų įrodymų, kad Europoje tuo metu gyveno kelios skirtingos homininų grupės, kurios egzistavo šalia neandertaliečių,“ – sakė Londono Gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Chrisas Stringeris.

Kaukolės savybės – panašios į istoriškai svarbią Kabwe kaukolę

Analizės rodo, kad kaukolė priklausė jaunam vyrui – tai atskleidžia dantų dėvėjimosi lygis ir kaulo struktūra. Jos forma pasižymi panašumais į Kabwe kaukolę iš Zambijos, taip pat siejamą su Homo heidelbergensis. Abu radiniai datuojami maždaug 300 tūkst. metų amžiumi.

Kabwe kaukolė buvo atrasta 1921 metais dabartinėje Zambijoje. Tai pirmasis svarbiausias Homo heidelbergensis fosilijos radinys Afrikoje. Kaukolė pasižymi didelėmis antakių lankų iškyšomis ir gana stambiu veidu, tačiau kartu turi ir šiuolaikiniams žmonėms artimų bruožų.

Lyginant Kabwe ir Petralonos kaukoles, tyrėjai pastebi ryškius morfologinius panašumus, rodančius platų šios rūšies paplitimą tiek Afrikoje, tiek Europoje.

Platesnis kontekstas

Petralonos kaukolė jau daugelį dešimtmečių kėlė diskusijų dėl jos amžiaus ir priklausomybės. Ankstesni bandymai ją datuoti davė labai skirtingus rezultatus – nuo 170 tūkst. iki net 700 tūkst. metų. Naujausias tyrimas pagaliau įneša daugiau aiškumo.

Šis atradimas ne tik padeda suprasti sudėtingą žmonių giminės istoriją, bet ir atskleidžia, kad mūsų protėviai Europoje gyveno daug įvairesnėse bendruomenėse, nei manyta anksčiau.