Uždegta žalia šviesa: pradedamas kurti dirbtinis žmogaus DNR

Pranešama apie naujo projekto startą – juo bus siekiama sukurti dirbtinį žmogaus DNR (deoksiribonukleorūgštis, angl. deoxyribonucleic acid)nuo nulio. Tai bus pirmoji tokia iniciatyva pasaulyje, sieksianti dirbtinai sukurti žmogaus ląsteles ir pasiekti svarbų proveržį sveikatos priežiūros ir genetikos industrijose.

Suteikta galimybė tyrimų pradžiai

Birželio 26 d. paskelbtame pranešime spaudai atskleista, kad medicinos tyrimų labdaros organizacija „The Wellcome Trust“ skyrė finansinę paramą „SynHG“ projektui. Juo bus kuriamos pagrindinės ir keičiamo mastelio priemonės, leisiančios sintezuoti žmogaus genomus. Penkerių metų trukmės projektui skirtas 10 mln. svarų sterlingų finansavimas.

Anot pranešimo, tokie rezultatai prisidės prie saugių, tikslinių ir ląstelėmis pagrįstų terapijų kūrimo, virusams atsparių audinių transplantacijos atsiradimo bei atvers naujas žmonių sveikatos tyrimų sritis. Tikimasi, kad tokie įrankiai padės kurti ir modifikuotas augalų rūšis su naujomis savybėmis, pavyzdžiui gebėjimu atlaikyti atšiaurų klimatą.

Į projektą įsitrauks tyrėjai iš Kembridžo, Mančesterio, Oksfordo, Londono ir kitų universitetų.

Tikisi pasiekti proveržį

Per penkerius metus tyrėjai sieks įrodyti didelio genomo sintezės galimybes, sukuriant visiškai sintetinę žmogaus chromosomą, kurioje yra žmogaus genai. Ją sudarys apie 2% žmogaus DNR. Iš pradžių bus kuriami pamatai – atsiras metodas, kuris chromosomos sekoje atliks tik nedidelius pakeitimus ir minimalų poveikį toliau organizme gaminamiems baltymams.

„The Wellcome Trust“ tyrimų direktorius, Michaelas Dunnas teigia, kad projektas padės įveikti kylančius sunkumus sveikatos sektoriuje:

„Mūsų DNR lemia, kas mes esame ir kaip veikia mūsų kūnas. Dėl neseniai įvykusios technologinės pažangos „SynHG“ projektas atsidūrė vienoje iš įdomiausių mokslinių tyrimų sričių priešakyje. Kurdami būtinus įrankius ir metodus žmogaus genomo sintezei, mes atsakysime į klausimus apie sveikatą ir ligas, kurių šiuo metu dar net negalime numatyti, ir taip iš esmės pakeisime savo supratimą apie gyvybę ir gerovę.“

Nors projektas yra sudėtingas ir greičiausiai truks dar ne vienerius metus, netrūksta kritikos – baiminamasi, kad nesąžiningi tyrėjai be pagrindo modifikuos žmones, o tokie sintetiniai DNR paveiks ateities kartas. Visgi tyrėjai teigia, kad sintetinės gyvybės sukurti nebus siekiama – tyrimas įtrauks tik atskirus laboratorinius procesus.

Ambicingi mokslininkų tikslai veda prie dirbtiniu būdu sukurtų svarbių žmogaus organizmui elementų. Neseniai paskelbtas ir dar vienas proveržis – Japonijos mokslininkai keis medicinos istoriją, kurdami universalų dirbtinį kraują. Jis turėtų palengvinti sudėtingą kraujo grupių derinimą.