Skip to content
3 naujos technologijos, kurios yra naudojamos 2026 m. žiemos olimpinėse žaidynėse

2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės stebina ir technologiniu pasirengimu.

3 naujos technologijos, kurios yra naudojamos 2026 m. žiemos olimpinėse žaidynėse

TRUMPAI

  • • 2026 m. žiemos olimpiadoje plačiai naudojami technologiniai sprendimai.
  • • Inovacijos sutelktos į dronus, jutiklius, dirbtinį intelektą ir kitas priemones.
  • • Tobulėja tiek žiūrėjimo patirtis, tiek teisėjų darbas.
REKLAMA

Šiuo metu Milane ir Kortinoje vykstančios 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės įspūdingos ne tik gausia Lietuvos delegacija ir pirmaisiais rezultatais, bet ir technologine pažanga. Žiūrovams varžybų stebėjimas tampa visiškai kitokia patirtimi – sportą galima matyti iš arti, iš bet kurio kampo ir net akimirksniu suprasti sudėtingus teisėjų sprendimus. Organizatoriai šiemet aiškiai siekia vieno tikslo: kad olimpinės žaidynės būtų ne tik sporto, bet ir pažangiausių inovacijų demonstracija pasauliui.

Ryškiausi pokyčiai matomi trijose srityse: transliacijose, pakartojimuose ir teisėjų sprendimuose. Čia pažangiausios kameros ir dronai, dirbtinio intelekto (DI) sprendimai bei išmanieji sensoriai tampa neatsiejama varžybų dalimi. Toliau – trys šių metų olimpinėse varžybose taikomi technologiniai sprendimai.

FPV dronai ir kameros: unikalus vaizdas iš sportininko perspektyvos

Žiemos olimpinėse varžybose plačiai naudojami FPV (pirmojo asmens perspektyvos) dronai. Tai itin greiti, per virtualios realybės akinius pilotuojami dronai, galintys judėti beveik tuo pačiu greičiu kaip ir juda sportininkas.

REKLAMA

Šią technologiją greičiausiai išvysite greitajame čiuožime ir kalnų slidinėjime. Kamera skrenda šalia atletų, kartais tik vos atsilikdama, todėl žiūrovai mato realų greitį, dinamiką ir manevringumą.

Kita vertus, sporto visuomenėje vis dar kyla diskusijų dėl šių įrenginių reikšmės sportininko koncentracijai, kai šis skrenda visai čia pat ir skleidžia garsą. Visgi tarptautinio olimpinio komiteto sporto direktorius Pierre Ducrey spaudos konferencijoje aiškino, kad tokios abejonės buvo įvertintos dar prieš žaidynes – įranga išbandyta treniruotėse, skrydžiai vykdomi laikantis saugių atstumų, o pilotai dirba pagal griežtus protokolus.

Pasak organizatorių, sportininkai oficialių skundų nepateikė, todėl dronai laikomi ne eksperimentu, o natūralia sporto transliacijų raida, skirta pagerinti žiūrovų patirtį nekeičiant pačių varžybų eigos.

REKLAMA

Dalis direktoriaus komentaro:

DI 360° pakartojimų sistema su 3D scenos rekonstrukcija

Dar vienas žaidynių sprendimas – DI grindžiama pakartojimų sistema. Algoritmai fiksuoja vaizdą iš dešimčių kamerų ir realiu laiku sukuria 3D scenos modelį.

Sprendimą tiekia Kinijos technologijų grupės debesų kompiuterijos padalinys „Alibaba Cloud“. Bendrovė šiais metais yra vienas pagrindinių technologinių partnerių, teikiančių ne vieną inovatyvų įrankį.

Minėta pakartojimų sistema naudojama 17 sporto šakų, tarp kurių yra ledo ritulys, laisvojo stiliaus slidinėjimas, dailusis čiuožimas. Čia DI algoritmai atskiria sportininkus nuo fono – sniego, ledo ir vos per 15-20 sekundžių sukuria trimačius svarbiausių momentų atkūrimo vaizdus. Šis greitis – didžiulis privalumas tiesioginėse transliacijose.

Taip pat tokie pakartojimai naudojami ne tik žiūrovams, bet ir teisėjams bei komentatoriams – jie padeda tiksliau paaiškinti vertinimą ir analizuoti sportininko techniką.

Išmanieji sensoriai tikslesniems sprendimams

2026 m. žiemos olimpinėse žaidynėse išmanieji sensoriai pritaikomi ir keliose konkrečiose sporto šakose. Viena jų – kerlingas. Čia pradėtos naudoti elektroninės rankenos su integruotais jutikliais. Jie automatiškai nustato paleidimo laiką (svarbų žingsnį rungtyje, kai žaidėjas privalo paleisti akmenį dar prieš jam kertant specialią liniją).

Šis žaidynių momentas teisėjams keldavo daugiausiai diskusijų, netruko ginčių dėl objektyvumo, todėl sensorių pagalba sistema automatiškai užfiksuoja signalą ir padeda priimti teisingą sprendimą.

Kerlinge naudojamos elektroninės rankenos su jutikliais leidžia tiksliai nustatyti akmens paleidimo momentą ir sumažinti teisėjų interpretacijų poreikį.

Tai vienas pirmųjų atvejų, kai olimpiniame sporte sprendimą realiu laiku patvirtina automatinė sistema. Iki šiol kerlinge praktiškai to pritaikyti nepavyko.

Kodėl tai svarbu žiūrovui?

Iš pirmo žvilgsnio tai tik techninės naujovės, tačiau jos keičia patį sporto žiūrėjimą. Dar prieš kelis metus ginčai dėl teisėjų sprendimų buvo neatsiejama varžybų dalis, o daug kas priklausė nuo kameros kampo ar pakartojimo greičio. Dabar žiūrovas mato tą patį, ką mato sistema – realų greitį, tikslų momentą ar judesį erdvėje.

Tad, kai stebėsite olimpinę transliaciją, atkreipkite dėmesį į šiuos technologinius sprendimus, kurie skirti ne tik gražesniam vaizdui, bet ir geresnei žiūrėjimo patirčiai.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.